Nepriklausomai nuo to, koks stiprus judviejų ryšys, visuomet atsiranda mažų ar didelių nesutarimų, pykčių ir ginčių. Įsivaizdavimas, kad poroje neturi būti pykčių, yra tikrovės neatitinkantis lūkestis. Svarbiausia išmokti pyktis taip, kad susitaikytumėte, išgirstumėte vienas kito poreikius ir išspręstumėte nesutarimus.
Stenkitės išgirsti ir būti pokalbyje su artimuoju
Daugelis nesutarimų atsiranda dėl to, kad vienas kito nesiklausome ir negirdime to, kas mums sakoma. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar iš tiesų esate pokalbyje tuo metu, kai jis vyksta. Ar tikrai jame dalyvaujate? Ar tikrai girdite? Jeigu nuolat galvojate apie kokius nors kitus dalykus, jūsų dėmesys nėra sutelktas į kitą žmogų ir jo žodžius – sunku įsivaizduoti, kad jį išgirsite. Tokiais atvejais komunikacija tiesiog nevyksta.
Jei pokalbis iš tiesų nemalonus, labai lengva surasti kokių nors kitų dalykų, apie kuriuos galėtumėte galvoti tuo metu, kai jis vyksta, bet sąmoningai dalyvauti pokalbyje yra vienas iš būdų, kaip išvengti užsitęsiančių konfliktų.
Būkite sąmoningi savo emocinės būsenos atžvilgiu
Daugelis mūsų tikrai yra „prikalbėję“ visokių dalykų tada, kai būname įpykę. Labai svarbu suvokti, kokias emocijas ir jausmus iš tiesų jaučiame savo viduje tam, kad pastebėtume tai, ko iš tiesų norime, ir vėliau nesigailėtume to, ką padarėme ir pasakėme.
Pavyzdžiui, jeigu jaučiate didžiulį pyktį ir nematote jokios kitos išeities, tik pykti, reikėtų truputį atsitraukti ir pabandyti įvertinti situaciją. Sakykite savo partneriui, kad šiuo metu neįsivaizduojate kitos galimybės, galite tik aršiai pyktis, todėl pokalbis tarp jūsų nebus vaisingas. Paprašykite laiko tam, kad galėtumėte nurimti. Nurimus pokalbį galima pradėti iš naujo, tik vaisingiau.
Pabandykite atpažinti savo poreikius, kuriuos slepia emocijos
Dažnai galvojama, kad tam tikri įvykiai ar veiksmai sukelia tam tikrus mūsų jausmus. Pavyzdžiui, mūsų partneris elgiasi grubiai ir tai sukelia pyktį. Tiesa, kognityvinė elgesio teorija sako, kad dažnai tarp veiksmo ir jausmo įsiterpia mintis. Tarkime, vyras keturias valandas neatsakė į žinutę, tada galvojame, kad jam nesvarbu mūsų poreikiai ir norai, supykstame.
Svarbu suprasti, kad kartais pamirštame savo troškimus ir norus, kuriuos paslepia tiek mintys, tiek emocijos. Troškimais vadinami patys giliausi mūsų poreikiai, kurie mus apibrėžia kaip žmones. Jie mums labiausiai ir turėtų rūpėti.
Situacijoje, kai pykstate ant savo sutuoktinio dėl neatsakytos žinutės, gali išryškėti jūsų pamatinis troškimas: kad jaustumėte artimiausio žmogaus rūpestį. Suprasti savo pamatinius troškimus yra labai svarbu tam, kad galėtumėte juos įvardyti ne tik sau, bet ir savo partneriui. Taip pat svarbu nesusitelkti tik į įvairias „taisykles“, pavyzdžiui, „privalai tučtuojau atsakyti į mano žinutes“.
Pabandykite suprasti ir savo sutuoktinio ar partnerio pamatinius poreikius
Nesusitelkite į tai, kokius veiksmus atlieka jūsų mylimasis, veiksmai tik rodo jų troškimus ir norus, todėl kur kas tikslingiau yra pabandyti suprasti juos. Jeigu susitelkiame į tai kaip žmogus „išreiškia“ savo norą, o ne į patį norą, gali būti, kad niekada nenustosime pyktis – juk akcentuojame dalykus, kurie yra paviršius, o ne giluminiai jausmai.
Pastebėkite vienas kito žmogiškumą
Konfliktai visuomet skaldo žmones: dažnai juose kitą matome kaip priešą. Jeigu pabandytumėte susitelkti ne į tai, kas jus su partneriu skiria, o į tai, kas jus jungia, galbūt būtų įmanoma išspręsti susiklosčiusias problemas. Mes visi panašūs vienu aspektu: turime labai panašius pamatinius poreikius ir troškimus. Pavyzdžiui, elementarius fizinio saugumo, maisto, vandens ir oro poreikius. Taip pat svarbūs ir emociniai poreikiai: kitų supratimas, meilė, ryšys ir bendrumas. Žmonės turi ir bendrus dvasinius poreikius: taiką, grožį ar (gyvenimo) prasmę. Mūsų gerovė priklauso nuo to, ar šie pamatiniai poreikiai yra patenkinami. Bendraujant su antra puse gali padėti supratimas, kad sutuoktinis ar partneris, taip pat, kaip ir jūs, trokšta meilės, pagarbos, autonomijos, dėmesio ir jausmo, kad yra priimtas.
