Paskutiniam žiemos mėnesiui einant į pabaigą orai tampa vis labiau permainingi ir vis dar kyla nemenka įvairių traumų grėsmė. Lietų pakeitus šaltukui ar atvirkščiai, kelio danga tampa tarsi ledo čiuožykla, tad net tokie įprasti dalykai kaip šuns išvedimas į lauką ar trumpa kelionė į parduotuvę gali baigtis skubios pagalbos priėmimo skyriuje. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius paaiškina, kad kai kurios traumos ne tik sunkiai gyja, bet ir kuriam laikui atima darbingumą.

Šeimos gydytojas P. Jacevičius atkreipia dėmesį, kad tokiose klimato zonose dažniausiai susižalojama dėl skubėjimo, išsiblaškymo ar netinkamo pasiruošimo esamoms oro sąlygoms. Anot jo, saulėtas, vėsus ir sausas rytas vėliau gali pavirsti į šlapdribą, o vakare kelio danga gali priminti ledo čiuožyklą – tokiais atvejais galima lengvai paslysti ir susižeisti.

„Negana to, įtemptą dieną pagalvoti apie galimus orų ir kelio dangos pokyčius laiko turi ne kiekvienas. Pavyzdžiui, skubėdami nuvesti vaikus į darželį ar stengdamiesi nevėluoti į darbą, žmonės paprasčiausiai nepagalvoja apie tai, ar lauke bus slidu. Juk tą streso kupiną akimirką, atrodo, yra daug svarbesnių dalykų, nei domėtis oro sąlygomis, tad geriausiu atveju į ranką pasiimame skėtį. Tačiau jis apsaugo nuo kritulių, o ne nuo pavojingos kelio dangos, vedančios prie rimtų traumų rizikos“, – sako gydytojas.

Kenčia ne tik gyvenimo kokybė, bet ir piniginė

Šeimos gydytojas pasakoja, kad pavyzdžiui, riešo sąnario srities sužalojimų gijimai gali užtrukti iki poros mėnesių priklausomai nuo pažeidimo lygio. Tokiais atvejais sutrikdomas darbingumas, ypač jei trauma patiriama dominuojančioje rankoje. Štai kelio sąnario srities sužalojimus gydytojas įvardija kaip vienus sunkesnių ir gyjančių dar ilgiau.

„Paprastai tokioms traumoms taip pat būna reikalingas operacinis gydymas, ypač esant menisko pažeidimams, kas visą gijimo procesą kartu su reabilitaciniu gydymu gali prailginti iki kelių mėnesių ar net metų. Po šių traumų dažnai kartojasi sąnario skausmas, o tai irgi laikinai sutrikdo darbinę veiklą. Sunkiausios traumos siejamos su kaukole bei stuburu, kurių pažeidimai taip pat gali turėti ilgalaikės žalos tolimesnei gyvenimo kokybei“, – įspėja specialistas.

Draudimo specialistė Indrė Veličkienė įvardija, kad dažniausiai traumos patiriamos ttamsiuoju paros metu arba apniukusiomis dienomis, kai kelyje yra blogas matomumas, taip pat žmonės neretai susižeidžia paslydę arba žaisdami su atžalomis. Statistika rodo, kad gyventojai dažniausiai patiria rankų, kojų pirštų lūžius, galūnių išnirimus, sausgyslių ar raiščių patempimus, kelio, riešo ar kitų kūno vietų sąnarių sužalojimus.

„Gijimo procesas, patyrus traumą, niekada nebūna malonus, nes susiduriama su daugybe iššūkių, o šalia to, neretai tenka skirti ir nemažai lėšų, kad galėtume užsitikrinti aukštos kokybės specialistų priežiūrą, reikalingus tyrimus ar reabilitaciją. Suprantame, kad įvairios traumos atsiremia ne tik į apsunkintą kasdienybę, bet ir į išlaidas, todėl pasirūpinimas finansine apsauga dar prieš nutinkant traumai, gali būti itin sumanus žingsnis. Tarkime, susižalojus riešo sąnarį ar patiriant šios traumos padarinius, galima sulaukti iki 15 proc. draudimo išmokos, o jei sužeistą vietą tenka operuoti, dažnu atveju išmoka dar labiau išauga“, - pasakoja ekspertė.

Ji priduria, kad tai – tik pavyzdys, kadangi kiekvienu atveju skiriamos išmokos vertinamos pagal traumos rimtumą, gydymo išlaidas, liekamuosius reiškinius. Skaičiuojant, kad pasaulyje per metus įvyksta beveik 180 milijonų kaulų lūžių, o maždaug 95 proc. jų nutinka dėl įvairių nukritimų, kyla didelė tikimybė, kad bene visiems teks susidurti su vienokiomis ar kitokiomis traumomis. Anot I. Veličkienės, nepavykus išvengti nelaimingų atsitikimų, turėtume pasirūpinti, jog tam įvykus, kasdienybė būtų kiek įmanoma patogesnė.