Aktorė Natalie Portman sako vieną po kito žiūrėjusi „Youtube“ patalpintus vaizdo įrašus, kurie užfiksavo Jacqueline Bouvier Kennedy ankstyvuosius metus – būtent ši medžiaga tapo neįkainojamu įrankiu, leidusiu įsikūnyti aktorei į visų mylėtą pirmąją ledi būsimame filme „Jackie“.
Portman sako ne kartą peržiūrėjusi daugybę ištraukų iš interviu su Kennedy, įskaitant įžymųjį kartą, kai dar prieš išgarsėdama ji prisipažino reporteriui, jog nėra įsimylėjusi savo vyro.
„Tas ankstyvasis interviu smarkiai skiriasi nuo to, kokia rafinuota ji tapo vėliau, kai ji išmoko būti koketiška ir moteriška, - atskleidė Portman privačiame klausimų ir atsakymų renginyje, vykusiame po uždaros filmo peržiūros Los Andžele. – Jos balsas taip pat skamba visiškai kitaip privačiai padarytuose įrašuose, kur jis yra kur kas griežtesnis, kur kas greitesnis, ir kur kas gilesnis.“
Filmas pasakoja prezidento Johno F. Kennedy nužudymo istoriją per jo našlės akis, kuri buvo pasiryžusi surengti jam tokias laidotuves, kurių nepamirštų niekas. Didžiausias dėmesys filme teikiamas praėjus savaitei po tragedijos, ir laviruoja tarp tos dienos įvykių, valstybinių laidotuvių, ankstesnių Jackie prisiminimų, bei interviu, kurį ji vėliau davė žurnalui „Life“ Masačusetse.
Nuo pat savo debiuto anksčiau šiais metais, Venecijos kino festivalyje, „Jackie“ užbūrė kritikus ir leido jiems įtraukti Portman į potencialių Oskaro nominančių sąrašą. Aktorė jau yra pelniusi Kino akademijos apdovanojimą 2011-aisiais, už su vidiniais demonais kovojančios balerinos vaidmenį filme „Black Swan“.
„Tai tikrai neįtikėtina, nes ji yra tokia legendinė figūra, o aš niekad nemaniau, kad esu panaši į ją, - sakė Portman, paklausta, koks jausmas buvo pirmą kartą žiūrėti į save kaip į Jackie. – Bet kai jie padaro tau šukuoseną ir makiažą, bei aprengia drabužius, tai tikrai tave transformuoja.“
Juostą režisavo Čilės režisierius Pablo Larrainas, išgarsėjęs tokiais provokatyviais filmais kaip „No“ ir „Tony Manero“. Tai yra pirmasis jo filmas anglų kalba, o kino teatruose jis pasirodys gruodį. Portman teigia, kad jis yra vienas iš tų retų režisierių vyrų, kurie geba parteikti moterišką perspektyvą filme.
„Deja, mes turime labai mažai tokių režisierių kaip Pablo, kuris moka suprasti moterį veikėją taip pat, kaip ir vyrą, ir žiūrėti į ją ne tik kaip vyrai žiūri į žmoną, motiną, dukrą ar draugę, bet ir kaip į žmogišką būtybę“, - sako aktorė.
Ji taip pat teigia, kad unikalūs filmavimo metodai, įskaitant „banguotą“ kameros darbą, padėjo papasakoti šią emocingą istoriją ir nušviesti nestabilų laikotarpį Jackie gyvenime.
„Kamera buvo laikoma ranka, ir didžiąją dalį laiko ji net nebuvo stabili. Tad operatorius laikė ją sau ant peties, kad mes galėtume improvizuoti, o jie tiesiog palikdavo scenas atviras, ir mes visi judėdavome, o kiekvienas dublis gaudavosi visiškai skirtingas“, - pasakoja Portman.
Tuo tarpu pati filmavimo aikštelė buvo visiška to meto Baltųjų rūmų vidaus kopija, kurioje visuomet degdavo šviesos, kad aktoriai galėtų vaikščioti tarp kambarių ir artimiau susipažinti su filmavimo erdve.
„Kai šimtas žmonių dirba kartu ir kiekvienas jų kiekvieną akimirką priiminėja sprendimus, visa tai susilieja į vieną emocingą akimirką. Tai tikra magija“, - darbu su filmavimo grupe džiaugėsi Portman.
Ji taip pat sutinka, kad „būti“ Jackie – nelengva. Iki pat savo mirties 1994 m., buvusi pirmoji ledi buvo viena garsiausių, labiausiai stebimų viso pasaulio moterų. Kiekvienas jos drabužis buvo plačiai aptariamas, kiekviena veido mimika ir ištartas žodis – kruopščiai išanalizuoti. Labiau nei kada nors kitu metu, tai vyko būtent po jos vyro, JAV prezidento, nužudymo Dalase 1963 m. lapkričio 22 d., kai Jackie sužavėjo visą pasaulį savo gracingu gedulu.
