Vasarai persiritus į antrąją pusę, natūralu, kad tėvai vis dažniau pagalvoja apie artėjančius mokslo metus, o gydytojai savo ruožtu ragina kuo anksčiau atvykti su vaikais patikrinti jų sveikatos. Labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra laikysenos problemų.
Anot kineziterapeutės Aistės Jakštienės, netaisyklinga laikysena – vienas esminių vaikų ir paauglių sveikatos sutrikimų. Tai yra stuburo nenatūrali padėtis įvairiose kūno pozose: stovint, sėdint, gulint.
Dažniausiai netaisyklinga laikysena susiformuoja, jei nėra užtikrinamas pakankamas fizinis aktyvumas. Esant silpniems nugaros ir pilvo preso raumenims, gali atsirasti laikysenos pokyčių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaiko įpročius, pavyzdžiui, ar nešioja kuprinę ant abiejų pečių, kaip sėdi ruošdamas namų darbus, ar daro pertraukas, ar jo sėdėjimo vieta yra ergonomiška ir kt.
Specialistė išskiria dažniausias laikysenos problemas: kūprinimasis (krūtininė kifozė), galvos padėtis (atsikišimas į priekį), pečių juostos asimetrija ir padidėjęs kelių fiziologinis kampas (į vidų arba išorę).
„Susidarius raumenų disbalansui, gali atsirasti tempimas, maudimas pečių juostos ir stuburo srityse. Taip pat kartu pastebimas raumenų jėgos deficitas, sumažėjęs raumenų paslankumas, vaikams trūksta lankstumo ir mobilumo“, – pasakoja kineziterapeutė A. Jakštienė.
Laikysenos sutrikimai ir skoliozė. Kuo jie skiriasi?
Skoliozė – stuburo iškrypimas trijose plokštumose: į šoną, kartu su slankstelių rotacija aplink savo ašį, dažniausiai krūtininėje ir/arba juosmeninėje dalyje.
„Stuburas, krypdamas į kairę ar dešinę, suformuoja tarsi C ar S raides primenančius linkius. Jeigu linkis yra didesnis nei 10 laipsnių pagal medicinoje naudojamą Kobo kampą, tai jau vadinama skolioze. Įprastai praktikoje tenka susidurti su idiopatine skolioze, kadangi tai sudaro 80–90 proc. visų skoliozės atvejų, kai šios patologijos atsiradimo priežastys nežinomos“, – paaiškina kineziterapeutė.
Lyginant su kitomis laikysenos problemomis, kurios susiformuoja dėl moksleivių įpročių, anot specialistės, atsiranda funkcinių griaučių-raumenų sistemos pokyčių, susidaro raumenų disbalansas, pavyzdžiui, padidėjusi krūtininė kifozė, padidėjusi juosmeninė lordozė, pakumpusi laikysena ir kt.
Šioms problemoms spręsti dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, išvengiant chirurginės intervencijos. O skoliozė, pasak A. Jakštienės, yra liga, kuri bręstant linkusi progresuoti, ypač esant augimo šuoliams (10–12 m. mergaitėms ir 12–14 m. berniukams).
Nesiimant jokių priemonių, skoliozė gali pastebimai progresuoti, o susidariusi stuburo deformacija, pasak kineziterapeutės, turėti įtakos vaiko vidaus organų veiklos sutrikimui.
Skoliozę galima atpažinti pagal tam tikrus požymius
Pirmiausia patariama įvertinti pečių ir klubų simetriškumą, žvelgiant į vaiką iš priekio įvertinti šonkaulių lanką, palyginti kairės ir dešinės pusės simetriškumą.
Skoliozę galima atpažinti pritaikius vadinamąjį Adamso testą, kuriam nereikia jokio inventoriaus ir gali būti atliekamas namuose.
„Stovėkite vaikui už nugaros (jis turėtų būti be viršutinių drabužių, sudėjęs plaštakas kartu ir laikydamas kojas tiesiai), tada paprašykite jo pasilenkti į priekį. Tokioje padėtyje galime matyti stuburo tiesumą ar jo iškrypimus, tačiau patiems tėvams nerekomenduoju diagnozuoti ligos, geriausiai tai atliks specialistai“, – sako kineziterapeutė A. Jakštienė.
Kodėl svarbu laiku pastebėti ir gydyti skoliozę?
Bene vienintelis būdas laiku pastebėti skoliozę – profilaktinis vaiko ir paauglio sveikatos tikrinimas. Kineziterapeutės teigimu, skoliozę būtina pastebėti prieš lytinio brendimo pradžią, kadangi brendimo piko metu ši liga progresuoja sparčiausiai.
Pagrindinis skoliozės gydymo tikslas – stabdyti patį jos progresavimą.
„Laiku pastebėjus skoliozę ir atlikus rentgeno nuotrauką, įvertinama progresavimo rizika, Kobo kampas ir, atsižvelgus į vaiko amžių, parenkamas atitinkamas gydymas. Esant mažai progresavimo tikimybei, pakanka tik stebėti. Jeigu nuo ligos pradžios praėjo keleri metai ir Kobo kampas yra didesnis už normą, taikomas konservatyvus gydymas – kineziterapija, specialūs įtvarai“, – sako kineziterapeutė A. Jakštienė.
Anot specialistės, klaidinga manyti, kad šis gydymo metodas ištiesins stuburą, tačiau gali pristabdyti ligos progresavimą. Stipriai pažengus skoliozei, sprendžiama dėl operacinio gydymo.
Kalbant apie idiopatinės skoliozės gydymo būdus, anot kineziterapeutės, vienas žymiausių – vadinamasis Schroth metodas, atsiradęs Vokietijoje. Tai specifinė kineziterapija, kurios metu pagal skoliozės tipą sudaroma gydymo programa. Ja remiantis, vaikai mokomi korekcinio kvėpavimo, parenkamos atitinkamos specifinės padėtys, kuriomis koreguojami stuburo iškrypimai.
Taip pat taikomos manualinės technikos, specifiniai tempimai, stabilizuojantys ir koreguojantys pratimai. Schroth metodas, pasak kineziterapeutės, tinka ir suaugusiems, kuriems išsivysčiusi skoliozė arba dėl raumenų disbalanso jaučiama įtampa ar skausmas.
Kaip tėvai gali padėti vaikams palaikyti taisyklingą laikyseną?
Kineziterapeutė A. Jakštienė sako, kad palaikyti tinkamą savo atžalų laikyseną gali jų tėvai. Būtina nuo mažens skatinti reguliarų vaikų fizinį aktyvumą, kad stiprėtų raumenys ir būtų skatinama geresnė laikysena. Patariama įtraukti vaikus į sportinę veiklą. Pavyzdžiui, siekiant gerinti laikyseną puikiai tinka plaukimas.
Taip pat būtina pasirūpinti, kad mokyklinio amžiaus vaikai turėtų ergonomišką mokymosi vietą, parinkti tinkamą kuprinę. Rekomenduojama rinktis turinčią dvi petnešas (ne krepšį ar kuprinę, permetamą per petį), jas tinkamai sureguliuoti. Galiausiai reikėtų riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų, skatinti daryti pertraukėles, kad būtų galima išvengti ilgo sėdėjimo pasilenkus ir susikūprinus.
Apibendrindama specialistė sako: „Kantriai ir nuosekliai ugdykite geros laikysenos įpročius ir patys būkite pavyzdys – juk vaikai dažnai mėgdžioja suaugusiųjų elgesį.“
