Ir toliau intensyvėjant klimato kaitai bei (galimai) augant didžiųjų audrų dažnumui, kaip tai ateityje atsilieps mūsų ekonomikai?
Norint atsakyti į šį klausimą, mums reikia žinoti du svarbius dalykus: tokių audrų (taifūnų, uraganų ir tropinių ciklonų) poveikį ekonomikai bei jų dažnumą ateityje. Pasirodo, kad sunkiausia buvo įvertinti patį pirmąjį iš jų – ekonomines audrų pasekmes.
Metų metus ekonomistai nesutarė dėl to, ar viską savo kelyje naikinančios audros apskritai kenkia šalies ekonomikai. Ne specialistams gali pasirodyti, kad neigiamas tokių audrų poveikis yra savaime suprantamas, tačiau ekonomistai sugeba rasti ne vieną įmanomą ir sveikam protui prieštaraujantį paaiškinimą. Kai kalba pasisuka link didžiųjų stichinių nelaimių, jie turėjo iškėlę keturias viena su kita besivaržančias hipotezes: 1) Tokia nelaimė gali visam laikui sulėtinti šalies augimą; 2) Ji gali laikinai sulėtinti augimą, kuris vėliau grįš į savo vėžes; 3) Ji gali paskatinti augimą, naujoms investicijoms plūstant pakeisti sunaikintus objektus; 4) Ji ne tik gali paskatinti augimą, bet ir išvalyti šalį nuo ją gniaužusios pasenusios infrastruktūros. Oho, tiesa?
Visos šios teorijos labai įdomios, tačiau atėjo metas atsijoti jas remiantis empiriniais duomenimis. Būtent tai savo šią savaitę išleistame moksliniame tyrime buvo pasiryžę padaryti ekonomistai Solomonas M. Hsiangas iš Berkeley ir Amiras S. Jina iš Kolumbijos universiteto.
Hsiangas ir Jina ištyrė 6 712 ciklonų, taifūnų ir uraganų, stebėtų 1950-2008 m. laikotarpiu, bei ekonominę sėkmę jų užgriūtose šalyse per po to sekusius metus. Remdamiesi savo surinktais duomenimis, Jina ir Hsiangas daro abejonių nekeliančias išvadas: šios audros kenkia – labai kenkia – ekonominiam augimui.
„Nebūna jokio kūrybingo naikinimo, - sakė Jina. – Kai šios stichinės nelaimės mus užgriūna, jų pasekmės niekur nedingsta bent porą dešimtmečių.“
„Vien tai, kad mums pavyko parodyti, kad tai yra tiesa, man yra pats įdomiausias šio tyrimo aspektas“, - pridėjo jis.
Hsiangas ir Jina išsiaiškino, kad tokios audros (kurias jie sugrupavo į vieną „ciklonų“ grupę) gali pakenkti lygiai taip pat, kaip ir kai kurios didžiausios ekonominės nesėkmės, dėl kurių buvo atsakingas žmogus. Tokio dydžio ciklonas, kurio šalis gali tikėtis sulaukti kartą per kelerius metus, gali sulėtinti ekonomikos augimą taip pat, kaip „mokesčių padidinimas, lygus vienam procentui šalies BVP, valiutos krizė ar politinė krizė, kurios metu susilpnėja vykdomųjų valdžios organų finansiniai suvaržymai“. Kalbant apie tikrai didelę audrą (tokią, kurios pasaulis sulaukia kartą per dešimt metų), nuostoliai gali prilygti „nuostoliams po bankininkystės krizės“. Pačios didžiausios ir pavojingiausios audros „atneša nuostolių, kurie yra didesni ir išlieka ilgiau nei po bet kurios kitos finansinės krizės“.
Ir šis poveikis yra ilgalaikis: apskritai kalbant, tyrėjai išsiaiškino, kad „kiekvienas papildomas šalies vidutinio vėjo greičio metras per sekundę sumažina ekonomikos augimą per capita 0.37 proc. po 20 metų“. Paprastais žodžiais tariant, ekonomika „neatsigauna labai ilgą laiką“.
Tad ką gi tai reiškia planetai su besikeičiančiu klimatu?
Audrų dažnio prognozės keičiantis planetos klimato sąlygoms yra, kaip sako Jina, „labai sudėtinga sritis“. Kaip pasirinkti patikimiausius modelius? Reikia rinktis „geriausius“, teigia Jina: tuos, kuriuos sudarė Kerry Emanuel iš MIT, pasaulinė ciklonų modelių ekspertė.
Sujungus retrospektyvius empirinius skaičiavimus su Emanuel į ateitį žvelgiančiomis prognozėmis, gauti skaičiai pribloškė tyrėjus: $9,7 trln. – tokia yra dabartinė diskontuota „dėl padidėjusios cikloninės veiklos numatomų nuostolių“ vertė, jeigu nieko nesiimsime, kad sumažintume šiltnamio dujų emisijas. Apskaičiavimų patikimumo intervalas siekia 95 proc., tačiau galutinė suma gali varijuoti nuo $3,9 trln. iki $15,5 trln.
„Bent jau man, - sako Jina, - tai yra labai įtikinamas argumentas, kad mums reikia kaip įmanoma labiau sušvelninti klimato kaitą.“
