Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija ruošiasi ilgalaikiam karui, ir Vašingtonas stengiasi padėti Kyjivui atsilaikyti, bet svarbiausios išlieka pastangos, kad konfliktas neišsiplėstų už Ukrainos ribų ir neišprovokuotų Trečiojo pasaulinio karo.
Sprendžiant iš Amerikos lyderių viešų pareiškimų ir naujienų agentūros AFP interviu su keliais pareigūnais, kalbėjusiais šia opia tema su anonimiškumo sąlyga, JAV kariuomenės vadai stengiasi atsargiai subalansuoti šiuos poreikius ir išvengti branduolinio eskalavimo.
Konfliktas „gali greitai nepasibaigti“, per vėliausią kelionę po Europą perspėjo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
JAV žvalgybos šaltiniai iš pradžių baiminosi žaibiško puolimo, per kurį užimti Kyjivą būtų pakakę kelių dienų. Visgi Pentagonas greitai suvokė, kad Rusijos kariuomenė „vėluoja“ įgyvendinti savo atakos planus dėl logistikos problemų ir nuožmaus ukrainiečių priešinimosi.
Tačiau JAV kariuomenės prognozės išlieka pesimistinės – didžiulę karinės jėgos persvarą turinti Rusija vis dėlto gali užimti Kyjivą.
Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė: „Tiesiog nemanau, kad turėtume nuvertinti [Maskvos] ugnies galią.“
Putinui „lemta pralaimėti“
Blinkenas perspėjo, kad žmonių kančios Ukrainoje „tikriausiai paaštrės prieš padėčiai pagerėjant“.
Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „lemta pralaimėti“, teigė jis.
Kalbėdami privačiai JAV pareigūnai sakė manantys, kad Rusijos lyderis jau pralaimėjo ir kad jie atitinkamai kreipia savo strategiją.
Svarbiausias prioritetas – toliau teikti didelio masto pagalbą Ukrainos pasipriešinimui, kad jis galėtų išsilaikyti, net jeigu kai kurie miestai būtų užimti.
Amerikiečiai užtikrina „visapusišką dalijimąsi informacija ir žvalgybos duomenimis su Ukraina“, aiškino vienas diplomatas. Šie duomenys ypač svarbūs ukrainiečių oro gynybos sistemoms ir suteikia galimybę atremti kai kurias Rusijos atakas.
Beprecedentė 350 mln. JAV dolerių vertės karinė pagalba, apie kurią buvo paskelbta vasario pabaigoje, jau perduota Ukrainos pajėgoms – jos gavo priešlėktuvinių raketų „Stinger“ ir nešiojamųjų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“.
Vašingtonas planuoja planuoja skirti naują didžiulį, 10 mlrd. dolerių paketą, apimsiantį tiek ekonominę ir humanitarinę pagalbą, tiek tolesnes ginklų ir amunicijos siuntas.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kad pagalba Ukrainai „neturi ribų“, jeigu tik ji nėra susijusi su puolamąja sunkiąja ginkluote.
Amerikiečiai labiausiai baiminasi, kad V. Putinas gali būti išprovokuotas išplėsti kovos veiksmus už Ukrainos ribų. Tokiu atveju iškyla tiesioginio ir potencialiai branduolinio konflikto rizika su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO sąjungininkėmis.
Taigi, pastangos „sustabdyti Rusijos prezidentą“ tampa pagrindine kryptimi, sakė vienas JAV pareigūnas.
„Raudona linija“
Kitas pareigūnas pripažino, kad karo išsiplėtimas yra raudona linija. „Mes nenorime Trečiojo pasaulinio karo“, – sakė jis.
Dar prieš Rusijos invaziją JAV prezidentas Joe Bidenas, puikiai suvokiantis branduolinio konflikto grėsmę, perspėjo, kad bet koks tiesioginis JAV įsitraukimas Ukrainoje išprovokuotų „pasaulinį karą“. Jis nurodė vengti tokios eskalacijos ribojant Amerikos kišimosi mastą.
Taigi, Vašingtonas pabrėžia prevencinį ir atgrasomąjį karių dislokavimą sąjungininkų šalyse, esančiose šalia Rusijos. Pastarosiomis dienomis jas aplankė A. Blinkenas ir JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley.
Tačiau visos priemonės, kurias V. Putinas galėtų laikyti reikšmingu eskalavimo žingsniu, yra atmetamos, kad Maskva negalėtų apkaltinti NATO šalių įsitraukimu į karą Ukrainoje.
Jeigu Rusijos pajėgos smogtų kuriai nors NATO narei, visos transatlantinio Aljanso narės, įskaitant JAV, privalėtų suteikti jai pagalbą karinėmis priemonėmis, kaip numato Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos. A. Bidenas pažadėjo, kad šio principo bus laikomasi.
Vašingtonas ir NATO atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą nustatyti virš jo šalies neskraidymo zoną, nes Aljanso lėktuvai tokiu atveju turėtų būti pasiruošę numušinėti Rusijos naikintuvus, ir „tai galėtų vesti į visuotinį karą“, aiškino A. Blinkenas. V. Putinas savo ruožtu grasino „milžiniškomis ir katastrofinėmis pasekmėmis“ Europai ir visam pasauliui, jeigu būtų nustatyta neskraidymo zona.
Tvyrant tokiai įtampai Vašingtonas siuntė prieštaringas žinias dėl galimybės perduoti Ukrainai sovietinės gamybos naikintuvų, kuriuos yra apmokyti valdyti ukrainiečių pilotai, per tokias šalis kaip Lenkija.
Galimybė atsitraukti
Bideno administracija iš pradžių vengė net minėti tokią galimybę, bet galiausiai pripažino „aktyviai“ svarstanti šį planą. Vis dėlto JAV nepateikė jokių tvirtų įsipareigojimų arba tvarkaraščio.
Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad toks žingsnis būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.
Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama visu daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai lieka ištikimi atsargiam balansavimui.
Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų V. Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau negu atsitraukti.
Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.
Amerikiečiai, nutraukę visus aukšto lygio kontaktus su Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją, dabar ragina kitus mėginti kalbėtis su V. Putinu.
Praeitą savaitgalį pradėtos Izraelio pastangos tarpininkauti vertinamos per šią prizmę.
Blinkenas taip pat telefonu pasikalbėjo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, Pekinui pabrėžiant savo „tvirtą kaip uola“ draugystę su Maskva. Tikėtina, kad šie žingsniai gali paskatinti Kiniją imtis tarpininkės vaidmens.
