Siekdami mums svarbių tikslų kartais turime dirbti su žmonėmis, su kuriais nesutariame arba kuriais nepasitikime. Tačiau įsitvirtinusi tradicinio bendradarbiavimo samprata, pagrįsta fantazijomis apie harmoniją, garantijas, pritarimą vieni kitiems, pasak tarptautinio bendradarbiavimo ir vadovavimo eksperto Adamo Keiheino (Adam Kahane), yra klaidinga. Kai patenkame į sudėtingas, nevaldomas situacijas, tenka ieškoti kitų sprendimo būdų.

Naujausioje šio autoriaus knygoje „Bendradarbiauti su priešu“ siūlomas visiškai naujas požiūris į bendradarbiavimą.

Patarimai, kaip sėkmingai dirbti su visais

1. Išsivaduokite iš priešų kūrimo sindromo. Nežvelkite į kitus, jums darbe nepatinkančius ar pasitikėjimo nekeliančius žmones, kaip į konkurentus ar priešus. Nustokite kolegas, klientus ar partnerius kaltinti dėl savo problemų ir manyti, jog šie siekia jus skaudinti. Toks komandos narių susiskaldymas kelia grėsmę darbui, sustiprina konfliktus, sumažina problemos sprendimo erdvę ir silpnina kūrybingumą.

2. Bendradarbiavimas tėra vienas iš reagavimo į problemines situacijas būdų ir tai - ne visada geriausia išeitis. Jeigu norime žinoti, kaip bendradarbiauti, turime suprasti, kada tai geriausia daryti. Kai tik patenkame į probleminę situaciją, galime reaguoti ketveriopai: bendradarbiauti, priversti, prisitaikyti arba pasitraukti. Daugelis žmonių bendradarbiavimą laiko geriausiu ir teisingiausiu pasirinkimu, mat visi esame susiję ir priklausomi vieni nuo kitų, tad turime dirbti drauge. Visgi kiekviena situacija individuali.

3. Jeigu reikalingi itin greiti ir akivaizdūs pokyčiai ar rezultatai - bendradarbiavimas gali tai apsunkinti. Mėginame bendradarbiauti, kai norime pakeisti situaciją, kurioje atsidūrėme, ir manome, kad tai galime padaryti tik dirbdami su kitais. Manome, kad vieni patys galime nežinoti, ką reikia daryti, o net jei žinosime, gali nepavykti to atlikti. Galime norėti ar nenorėti bendradarbiauti, bet manome, jog tokiomis aplinkybėmis reikėtų. Kai dirbame su kitais, tai gali padėti rasti efektyvesnį būdą judėti į priekį ir padaryti didesnį poveikį situacijai. Bet tai nėra vaistas nuo visų ligų: slypi rizika, kad pokytis vyks pernelyg lėtai ir kad dėl to teks daryti daug kompromisų ar netgi išduoti, kas mums svarbiausia.

4. Kartais verta nešvaistyti savo energijos, ypač nesudėtingiems ar nuo mūsų nepriklausantiems sprendimams. Mes mėginame prisitaikyti, kai manome, kad negalime pakeisti situacijos, taigi reikia rasti būdą su ja susigyventi. Todėl susitelkiame į tai, kad dirbtume kuo geriau, ir nepaisome arba vengiame to, kas dedasi aplink mus, arba prisitaikome prie to. Prisitaikymas gali pareikalauti daug sumanumo ir drąsos, tačiau kartu ir padėti neeikvoti savo energijos.

5. Prieš pasitraukdami (nepriimdami sprendimo, nerodydami iniciatyvos ar nesiimdami veiksmų) gerai apsvarstykime, ar pasekmės to vertos. Mes mėginame pasitraukti, kai manome, kad negalime pakeisti situacijos, ir daugiau nebenorime su ja taikstytis. Galime pasitraukti išeidami iš darbo, išsiskirdami ar išvykdami iš šalies. Kartais pasitraukti paprasta, o kartais tai pareikalauja atsisakyti to, kas mums svarbu.

6. Nuolatinis konfliktų vengimas gali nepadėti pajudėti iš vietos ir išsiaiškinti nesutarimų priežasčių. Daugelis bijome konfliktų - nerimaujame, kad būsime įskaudinti ar prarasime savo gerą vardą. Todėl dažniausiai susigūžiame ir vengiame jų arba stengiamės viską sutvarkyti mandagiai ir santūriai. Tai sutrukdo išsklaidyti nesutarimus, kad galėtume toliau kartu dirbti. Galų gale, įsiveliame į nuolatinį pri(si)vertimo ratą: stengiamės, kad viskas vyktų taip, kaip norime, nors kitas asmuo to ir nenori.

7. Būdingiausias ydingas būdas bendradarbiauti yra kontroliuoti. Daugelyje sudėtingų situacijų tai neveikia ir negali veikti. Žmonės vengia ne keistis, o būti keičiami. Juk neretai kai vadovai ima įgyvendinti savo planą, susiduria su sunkumais, atidėliojimais, pasipriešinimu ir ribų peržengimu. Vadovai vis griežčiau stengiasi įdiegti pokyčius, bet pastangos stringa. Rezultatai ir toliau prastėja. Kuomet aukštesnę padėtį užimantys žmonės keičia užimančius žemesnę, tai skatina kiekvieną užimti gynybinę poziciją.

8. Pasitelkite netradicinį bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas negali ir neturi remtis sutarimu dėl vienos tiesos ar sprendimo. Jeigu negalime įveikti savo sunkumų priversdami kitus, prisitaikydami ar pasitraukdami, teks bendradarbiauti. Teks pasitelkti netradicinį, įsitempimo, požiūrį. Paprastai bendradarbiavimas siekia kontroliuoti dėmesio objektą, tikslą ir planą. O įtemptas bendradarbiavimas siūlo judėti į priekį, nors negali kontroliuoti visų smulkių ir sudėtingų problemos sprendimo aspektų bei komandos narių.

Netradicinio bendravimo aspektai

1. Kaip mes susiję ir sutariame su žmonėmis, su kuriais bendradarbiaujame. Bendradarbiaudami įprastai išsaugome kontroliuojamą ir suvaržytą dėmesio objektą - siekti darnos ir komandos, kaip visumos, gėrio ir tikslų. Bet sudėtingose, nevaldomose situacijose negalime to išsaugoti, nes komandos narių požiūriai ir perspektyvos labai skiriasi, kaip ir interesai, ryšiai, be to, visi laisvi veikti jais remdamiesi. Taigi turime įsitempti, kad atsivertume, priimtume ir dirbtume prie to konflikto ir tų ryšių, esančių tarp komandos narių ir už jos ribų.

2. Kaip stumiame į priekį komandinį darbą. Vykstant įprastiniam bendradarbiavimui, dėmesį sutelkiame į tai, kaip pasiekti aiškų sutarimą dėl problemos sprendimo. Bet sudėtingose situacijose negalime to sutarti ar numatyti, mat komandos nariai nesutaria tarpusavyje ar nepasitiki vienas kitu. Taigi turime išmėginti daugybę galimybių ir taip pamažu atrasti, kas padės, veiks ir pastūmės į priekį.

3. Kaip dalyvaujame ir kokį vaidmenį vaidiname situacijoje, kurią stengiamės išnagrinėti ir pakeisti. Vykstant tradiciniam bendradarbiavimui susitelkiame į tai, kaip žmones priversti ar paskatinti keisti tai, ką jie daro, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti savo planą. Nesąmoningai norime, kad kiti žmonės pakeistų savo elgesį, o save regime už situacijos ribų. Bet sudėtingose situacijose negalime kitų priversti. Taigi turime įsitempti ir įsitraukti į situaciją, atsiverti pokyčiams patys - keisti savo elgesį.

Toks netradicinis bendradarbiavimas daugeliui nepažįstamas ir nepatogus, bet gali būti kur kas veiksmingesnis.