Šeštadienį Atstovų rūmų pirmininkas, Kalifornijos respublikonas Kevinas McCarthy, pagaliau sunkiai iškovojo šį titulą po aršių derybų Respublikonų partijos viduje, tačiau tos nuolaidos, su kuriomis jis sutiko vardan balsų, ekspertams kelia nerimą – esą tai gali paaštrinti potencialią ekonominę krizę.

Ekonomistai ir biudžeto ekspertai sako, kad pastarosiomis dienomis radikalios dešiniosios Atstovų rūmų narių įsidrąsinimas, gali turėti įtakos būsimoms svarbioms Kongreso deryboms dėl federalinių lėšų skirstymo praeities įsipareigojimams ir ateities išlaidoms. Nepriėmus susitarimų iki būtinųjų galutinių datų, finansų rinkose kiltų suirutė, padidėtų palūkanų normos tuo metu, kai padidėjusios skolinimosi išlaidos jau ir taip slegia ekonominę veiklą, ir visa tai praktiškai garantuotų recesiją, aiškina ekspertai.

Per ateinančius mėnesius Kongresui reikės sutarti dėl dviejų svarbių dalykų, itin būtų išvengta ekonominės suirutės: pakelti skolinimosi lubas, leidžiančias JAV vyriausybei skolintis pinigus ankstesnėms išlaidoms padengti, taip garantuojant, kad šalis toliau galės mokėti savo kreditoriams; priimti biudžetą, kuris finansuotų vyriausybės išlaidas kitiems fiskaliniams metams.

Konservatyviųjų respublikonų frakcija, kuri pirmininko rinkimuose pasinaudojo savo balsų svertais, nurodė, kad nedidins skolos limito, nebent demokratai sutiks su reikšmingu biudžeto išlaidų mažinimu. Tuo tarpu Bideno administracija pareiškė nedalyvausianti politinėse derybose dėl kasmetinio skolinimosi padidinimo.

Tuo tarpu, kai kurių respublikonų siūlomas griežtas išlaidų apkarpymas kelia grėsmę, kad kitų metų biudžetas atsidurs aklavietėje, o tai gali sukelti vyriausybės uždarymą, dėl kurio būtų sustabdyti kai kurie federaliniai mokėjimai, sako ekonomistai ir biudžeto ekspertai.

„Praėjusios savaitės įvykiai kelia nerimą, – sako Bipartisan Policy Center ekonomikos politikos direktorius Shai Akabasas. – Tai dar labiau apsunkins bet kokių įstatymų priėmimą, nors šis procesas, esant valdžios pasidalinimui, ir taip nėra lengvas. Tai labai rimtas pavojus JAV ekonomikai ir amerikiečių finansinei gerovei.“

Štai viskas, ką jums reikia žinoti apie dramatiško balsavimo Atstovų rūmuose įtaką Jungtinių Valstijų ekonomikai.

Skolos limitas

Ginčas tarp respublikonų dėl McCarthy kandidatūros iš dalies buvo susijęs su partijos požiūriu į nacionalinės skolos limitą – pinigų sumą, kurią Juntinėms Valstijoms yra teisiškai leidžiama skolintis savo įsiskolinimams padengti.

Kadangi kasmetinės federalinės vyriausybės išlaidos viršija pajamas iš mokesčių, Jungtinės Valstijos sukaupė dešimtis trilijonų dolerių skolą, todėl šalis privalo atlikti nuolatinius mokėjimus, kad jokiems įsiskolinimams nepasiektų defolto (nevykdymo).

Savo ruožtu, Kongresas kasmet priima nutarimą, leidžiantį JAV Iždui padidinti sumą, kurią galima skolintis. Kai kuriais metais skolos lubų  didinimas tampa politiniu žaibolaidžiu, sukeliančiu diskusijas dėl šalies fiskalinės atsakomybės. Būtent tai įvyko 2011 metais, kai Kongreso respublikonai privertė tuometinį prezidentą Baracką Obamą sutikti su tam tikrais biudžeto apkarpymais, mainais už jų pritarimą skolos lubų didinimui.

Kaip praneša „New York Times“, mainais už radikalių dešiniųjų Atstovų rūmų palaikymą pirmininko rinkimuose, McCarthy sutiko atmesti skolos lubų kėlimą, nebent demokratai sutiktų su dideliais išlaidų apkarpymais.

Ginčas dėl skolos ribos pasieks lūžio tašką per kelis mėnesius, teigia Akabasas. Jo organizacijos skaičiavimais, vyriausybei pritrūks lėšų savo finansiniams įsipareigojimams padengti iki šių kalendorinių metų vidurio.

Jei nepavyks pakelti skolos lubų ir Jungtinės Valstijos taps nemokiomis – kas niekada iki šiol nėra įvykę – tai turėtų milžiniškos žalos JAV ir pasaulio ekonomikoms, nes  JAV Iždo oblikacijų patikimumas yra vietinių ir tarptautinių investicijų pamatas, sako ekonomistai ir biudžeto analitikai.

Pasak jų, mažėjant pasitikėjimui JAV skolininkais, kiltų kai kurių įmonių paskolų palūkanų normos, o tai sulėtintų ekonominę veiklą, nes Jungtinės Valstijos jau dabar susiduria su padidėjusia recesijos rizika. Be to, akcijų rinka susvyruotų, kedama grėsmę milijonų amerikiečių santaupoms pensijai.

„Defoltas būtų katastrofa finansų rinkoms ir katastrofa Amerikos įtakai pasaulyje“, – sako Brandeis tarptautinės verslo mokyklos finansų profesorius Danielis Bergstresseris.

„Amerikos politinė ir ekonominė sistema yra pakankamai stipri, kad daugelis JAV Iždo obligacijas laiko garantuotu dalyku“, – pridūrė jis, pažymėdamaskad pasekmės galimai atsilieptų ir dolerio kurso mažėjimui.

Jungtinių Valstijų skolos defoltas reikštų maždaug 3 milijonų darbo vietų praradimą, 30 metų būsto paskolos pabrangimą vidutiniškai $130 000 ir tipinio netoli pensijos esančio darbuotojo 401(k) santaupų sumažėjimas $20 000, rodo centro kairiosios idėjų kalvės „Third Way“ ataskaita.  

Vyriausybės sustabdymas

Be ankstesnių finansinių įsipareigojimų vykdymo, federalinei valdžiai taip pat reikės priimti susitarimą dėl lėšų paskirstymo kitiems fiskaliniams metams, kurie prasideda spalį.

Jei iki to laiko Kongresas nepriims biudžeto, bus sustabdyta JAV vyriausybė, agentūroms neturint lėšų palaikyti valstybines programas ir mokėti atlyginimų federaliniams darbuotojams.

Grupė tolimosios dešinės respublikonų paragino imtis didelių vyriausybės išlaidų apkarpymų, kurių dėka šalis per 10 metų pasiektų subalansuotą biudžetą.

Tarp įvairių nuolaidų konservatyviajai Respublikonų partijos frakcijai, McCarthy taip pat pažadėjo kovoti už didelius biudžeto apkarpymus, įskaitant tokioms pagalbos programoms kaip „Medicare“ ir Socialinė apsauga, kurios yra didelė parama daugeliui vyresnio amžiaus amerikiečių, rašo „New York Times“.

Išlaidų mažinimas tokiu mastu, kokio reikalauja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų respublikonai, smarkiai apribotų federalines programas, nors to specifika tebėra miglota, nes įstatymų leidėjai dar nepateikė jokio išsamaus išlaidų mažinimo pasiūlymo, sako ekonomistai ir biudžeto analitikai.

„Biudžeto subalansavimas per dešimt metų yra per rimtas iššūkis, kad jį galėtume laikyti rimtu politikos pasiūlymu,“ – sako Atsakingo federalinio biudžeto komiteto Vašingtone, kuris siekia fiskalinės atsakomybės per išlaidų mažinimą ir mokesčių kėlimą, prezidentė Maya MacGuineas.

„Prieš siūlant politikos planą, jis visų pirma turi būti realistinis ir įmanomas pasiekti,“ – sakė ji interviu „ABC News“.

Tuo tarpu, jei Kongresui nepavyks sutarti dėl biudžeto ir vyriausybės veikla bus pristabdyta, tai gali turėti plačiai atsiliepsiančių pasekmių, įskaitant kai kurių nacionalinių parkų uždarymą ar įvairių vyriausybinių paslaugų, pavyzdžiui, paso išdavimo, apribojimus.

„Nors ir sukelia didelių nepatogumų, vyriausybės darbo pristabdymai nėra katastrofiški,“ – sakė ji.

Vyriausybės sustabdymas taip pat sukeltų ir ekonominio skausmo, nes sumažėtų kai kuriems gyventojams itin svarbių programų, o kai kurie federaliniai darbuotojai laikinai neturėtų darbo, sakė Akabasas.

„Ekonomikai tai ne į naudą,“ – konstatuoja Akabasas.

MacGuineas sako, kad radikalios dešinės atstovams pastarosiomis dienomis suteiktos nuolaidos jai suteikia abejonių dėl to, kaip vyks derybos dėl skolos lubų ir biudžeto.

„Sunku kažką prognozuoti , – sako ji. – Ir dėl to man labai neramu.“