Antradienį Seime nutarta, kad rašant asmenvardžius oficialiuose lietuviškuose dokumentuose bus galima vartoti raides w, x ir q. Kas žinotina vardus norintiems pasikeisti užsienio lietuviams?

Teisės aktų projekte numatyta, kad nelietuviškos raidės dokumentuose gali būti rašomos konkrečiais atvejais: kai vienas iš tėvų, senelių, prosenelių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir jų varduose yra šie rašmenys; kai pasirenkama sutuoktinio pavardė; kai asmenvardis įgytas užsienio valstybėje ir jis įrašytas dokumento šaltinyje; kai vieno ar abiejų tėvų pavardė dokumente įrašyti šiais rašmenimis.

Grupė Seimo narių, priklausančių Lietuvos regionų frakcijai, teikė siūlymą, kad dokumentuose būtų leidžiama vartoti ir diakritinius ženklus, tačiau šis klausimas paliktas ateičiai.

Teisės aktas, kuriam antradienį pritarta Seime, įsigalios gegužės 1 dieną, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai lietuviai kreipiasi su prašymu pakeisti jų vardą į tokį, kuriame yra nelietuviškų rašmenų, tačiau neatitinka išvardytų reikalavimų. Dažniausiai tai užsienyje gyvenantys tautiečiai, kurie tikina, kad turint užsienietišką vardo variantą būtų tiesiog paprasčiau (pvz., Andrius – Andrew).

Žurnalistams pasidomėjus, ar antradienį paskelbtas Seimo nutarimas bus taikomas ir tokiu atveju, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska patikslino, kad nutarimas galioja tik jau įvardytiems asmenims. Žmonėms, norintiems pasikeisti vardą, iki šiol galiojo ir lieka galioti kita išimtis.

„Jei lietuvis tiesiog norėtų užsirašyti vardą su w, tai yra neįmanoma. Bet yra galiojanti išimtis: jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, jis ten pasikeičia vardą ir turi vietos dokumentus, jie yra pripažįstami teismuose ir dažniausiai pakeičiamas vardas. Bet čia yra pagrindinis elementas, kad asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje, ten pasikeičia tuos dokumentus“, – dėstė ministrė.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė pasakojo, kad bent jau sostinėje, nors ir nedažnai, sulaukiama Lietuvos piliečių, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, prašymų pakeisti jų pačių arba jų nepilnamečių vaikų vardus į užsienietiškus.

„Kai vardą keičia asmuo nuo 16 metų amžiaus arba vardas keičiamas nepilnamečiam vaikui iki 3 mėnesių amžiaus, išvadą dėl vardo pakeitimo tvirtina civilinės metrikacijos įstaigos įgaliotas atstovas. Jeigu vardas keičiamas vyresniam kaip 3 mėnesių nepilnamečiam vaikui iki 16 metų, reikia gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos leidimą. Tokiu atveju civilinės metrikacijos įstaigoje pasirašyta išvada kartu su byla siunčiama tvirtinti Teisingumo ministerijai“, – tvarką aiškina specialistė.

Pasak jos, kai pareiškėjas nori sau ar nepilnamečiam vaikui pakeisti vardą, kurio rašyboje yra priebalsės q, x, w, yra rengiama neigiama išvada, kuri gali būti skundžiama teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jolanta Kuzmienė tvirtino, kad praktikoje prašymų dėl vardų su minėtomis priebalsėmis sulaukiama nedaug, dažniau kreipiamasi dėl pavardžių ar vaikų vardų sudarius santuoką su užsienio piliečiu. Iki šiol tokie prašymai būdavo patenkinami teisme.

„Taip pat Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės numato, kad pareiškėjas gali pasikeisti vardą Lietuvoje, jeigu vardą pasikeitė užsienio valstybėje, kurioje nuolat gyvena arba yra jos pilietis. Taigi šiuo pagrindu pasikeitus vardą užsienio valstybėje jis yra keičiamas Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Ji skaičiuoja, kad 2021 metais Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje iš viso gauti 355 prašymai dėl vardo keitimo. Dėl keturių neigiamų išvadų dėl vardo pakeitimo su raidėmis q, x, w pareiškėjai kreipėsi į teismą. Jų prašymai buvo patenkinti. Taip pat Vilniaus miesto teisme buvo atmestas vienas pareiškimas dėl vardo pakeitimo į prašomą suteikti netaisyklingai užrašytą vardą ne pagal lietuvių kalbos taisykles.