Lapkričio 8 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyks vidurio kadencijos rinkimai. Ant kortos yra pastatyta Kongreso ir Amerikos nacionalinės įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolė. Kokie yra galimi scenarijai ir ką šie rinkimai gali reikšti Europai, įskaitant karui Ukrainoje ir (ar) Lietuvai?
Šiuo metu Bideno partija itin nedideliu skirtumu kontroliuoja abu Kongreso rūmus – Atstovų rūmus ir Senatą. Atstovų rūmuose Demokratai turi pranašumą prieš Respublikonų partiją santykiu 222:212, su viena laisva vieta. Visos 435 Atstovų rūmų vietos bus perrenkamos.
Tuo tarpu Senate egzistuoja lygiosios santykiu 50:50, tačiau Demokratai išsaugo kontrolę, kadangi šią lygybę galiausiai nulemia viceprezidentė Kamala Harris, kuri turi lemiamą balsą. Senate yra numatyta perrinkti 34 vietas, iš kurių 20 iki tol priklausė Respublikonams. Istoriškai prezidento partija yra linkusi netekti mandatų vidurio kadencijos rinkimuose, vidutiniškai prarandant apie 26 vietas Atstovų rūmuose ir 4 Senate.
Prieš keletą mėnesių politinis scenarijus Demokratams ir jų kontrolei Kongreso rūmuose atrodė prastai. JBidenas turėjo žemą pasitikėjimo reitingą – žemiau 40 %. Nusikalstamumas ir ekonomika buvo didžiausios problemos. Konkrečiai, visoje šalyje didėjantis smurtinis nusikalstamumas ir infliacija, ypač maisto ir kuro kainos, buvo esminės problemos. Karas Ukrainoje geriausiu atveju buvo antraeilis rūpestis. Todėl politinė situacija neatrodė gera Demokratams ir didžioji dauguma ekspertų prognozavo, kad jie praras savo kontrolę tiek Atstovų rūmuose, tiek Senate.
Tačiau laikai pasikeitė, kaip ir politinė Demokratų ateitis. Birželį Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikinta konstitucinė teisės į abortą apsauga. Šis sprendimas motyvavo Demokratų rinkėjus, kaip ir nepriklausomus stebėtojus, kurie įžvelgė tai, kaip esminę problemą. Svarbiausia, kad tai motyvavo išsilavinusias priemiesčių moteris. Kai šios moterys ateina į rinkimus, Demokratai laimi. 2016 m. šios moterys liko namuose ir Donaldas Trumpas su Respublikonų partija laimėjo. 2018 m. ir 2020 m. jos atėjo į rinkimus ir Demokratai laimėjo. Šios moterys užtikrina galios pusiausvyrą Amerikoje, o šiemet joms atrodo, kad teisė į abortą yra esminė problema.
Papildomai, į Senatą Respublikonų partija delegavo kai kuriuos silpnus kandidatus. Trumpo įtaka partijai išlieka stipri ir jis palaiko daugybę kraštutinių dešiniųjų kandidatų. Bideno populiarumas didėja, kuro kainos šiek tiek sumažėjo ir prezidentas iškovojo keletą svarbių politinių pergalių. Galbūt Demokratų perspektyvos pagerėjo?
Ir taip, ir ne. Geriausi vertinimai rodo, kad Demokratai turi didesnius šansus negu kada anksčiau išlaikyti Senato kontrolę, bet jie vis tiek, ko gero, praras kontrolę Atstovų rūmuose. Visuomenės nuomonė rodo, kad nusikalstamumas ir infliacija išliks didžiausiomis problemomis, tačiau esminis klausimas yra, kaip šios problemos gali būti sulyginamos su abortų problema ir kaip šios skirtingos problemos veikia ir (ar) motyvuoja neapsisprendusius rinkėjus tikriausiai ne daugiau, kaip 20-ies Atstovų rūmų ir 5-ių Senato narių lenktynėse.
Ką visa tai reiškia Europai, Ukrainai ir Lietuvai? Remiantis rugsėjo viduryje atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 66 % visuomenės palaiko Ukrainą ir jos pastangas susigrąžinti savo žemes. Kol kas atrodo, kad egzistuoja dvipartinis palaikymas tarp visuomenės ir Kongreso tęsti pagalbos ir ginklų tiekimą Ukrainai. Tačiau Kongrese esančių ideologinių šalininkų sudėties pasikeitimas gali viską pakeisti.
Sakykime, kad Respublikonai laimės rinkimus Atstovų rūmuose, bet ne Senate. Amerikos politinė valia įvairiais klausimais bus dar labiau susiskaldžiusi nei dabar. Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kurie rodytų, kad šis ideologinių šalininkų kontrolės pasikeitimas turės kokią nors tai įtaką JAV kariniam biudžetui, jos įsipareigojimams NATO ir (ar) Ukrainos finansavimui.
Vis dėlto, jeigu daugelis Trumpo šalininkų bus išrinkti, tai gali pasikeisti. Tikėtina, kad Bidenas ir toliau rems Ukrainą, tačiau jam gali būti vis sunkiau rasti pinigų arba ginklų. Papildomai, Respublikonų rūmai, kuriuose yra daug Trumpo šalininkų gali sekti buvusio prezidento pavyzdžiu ir mažiau remti JAV pagalbą Europai, Lietuvai ar Ukrainai. Prezidentui Bidenui gali būti sunkiau gauti pinigų Ukrainai arba sutelkti Kongreso paramą tolesniems veiksmams, jeigu karas paaštrėtų.
Nėra jokio pavojaus, kad JAV atsitrauks nuo NATO ar sumažins savo paramą Lietuvos ir Europos saugumui per ateinančius dvejus metus, tačiau vis dar išlieka tikimybė, kad Trumpas gali mėginti sudalyvauti ir vėl laimėti 2024 m. rinkimus. Jeigu taip atsitiktų, Europa vėl grįžtų ten, kur buvo 2019 m., kai Trumpas paskutinį kartą buvo prezidentu, svarstant, ar jis ir JAV bus čia, kada reikės palaikyti jos saugumo poreikius.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys prof. Davidas Schulzas
