Pandemija dar labiau pagilino baimes pastoti, auginti vaiką, susilpnino šeimų psichologinę sveikatą. Prognozuojama, kad dėl šių priežasčių gimstamumo rodikliai šalyje ateinančiais metais gali dar drastiškiau smukti. Seime vykusioje spaudos konferencijoje susirinkę medicinos atstovai bei šeimų bendruomenių nariai vieningai tvirtino – tam, kad Lietuvoje šeimos jaustųsi saugios, o demografiniai rodikliai gerėtų, būtina užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kelti sveikatos specialistų kompetencijas regionuose bei gerinti šeimų fizinę ir emocinę gerovę.
2020-iais gimstamumas mūsų šalyje buvo mažiausias per pastaruosius 20 metų – pernai šalyje gimė tik 24 521 naujagimis, o dar prieš dvidešimtmetį – dešimčia tūkstančių daugiau (2000 m. – 34 149 naujagimiai), rodo Statistikos departamento duomenys.
„Jei nenorime būti viena iš sparčiausiai nykstančių šalių Europoje, privalome imtis realių sprendimų valstybiniu lygmeniu. Žvelgiant iš medicinos perspektyvos, pirmiausia būtų teisinga kalbėti ne apie gimstamumo rodiklių didinimą, o kokybiškų sveikatos paslaugų užtikrinimą jau gimusiems naujagimiams. Nors aukštas išgyvenančių naujagimių skaičius Lietuvoje rodo gerą akušerinių ir neonatologinių paslaugų kokybę, būtina skirti daugiau dėmesio sveikatos specialistų kompetencijų kėlimui regionuose“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų akušerijos ir ginekologijos centro vadovė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė.
Būtina tęstinė priežiūra
Ramašauskaitė įsitikinusi, kad situaciją regionuose padėtų pagerinti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų (Standartų) įdiegimas visose šalies ligoninėse. Pasak jos, šiuo metu tikslingiausia būtų pradėti diegti tris Standartus.
„Pirmasis – sveikatos stebėjimas ir tęstinė priežiūra. Tai reiškia, kad valstybė turėtų remti koordinuojamas, specializuotas, veiksmingas tolimesnes ir tęstines priežiūros paslaugas kūdikiams ir vaikams, kuriems vėliau gali kilti vystymosi sunkumų. Antrasis – naujagimiui ir šeimai palanki ligoninė. Tokia, kurioje tėvai bei jų mažyliai jaustųsi saugiai, gautų ne tik būtinąją medicininę, bet ir emocinę pagalbą, o tėvai galėtų su savo kūdikiu būti 24 valandas per parą. Ir trečiasis – pacientų saugumas ir higienos praktika, suteikiant moksliniais įrodymais paremtą informaciją, priemones ir mokymus personalui, tėvams bei ligoninės lankytojams“, – dėstė prof. dr. D. Ramašauskaitė.
Pandemija situaciją paaštrino
20 proc. tėvelių per pandemiją buvo visiškai atskirti nuo savo naujagimių, rodo naujausias Europos naujagimių priežiūros fondo (angl. The European Foundation for the Care of Newborn Infants (EFCNI) tyrimas, atliktas 56 šalyse. Daugiau nei pusė visų apklausoje dalyvavusių tėčių negalėjo dalyvauti gimdyme. Taip pat tyrimas atskleidė, jog tėvams ypač trūko informacijos apie jų, bei jų naujagimių fizinę ir psichologinę sveikatą COVID-19 pandemijos akivaizdoje.
„Lietuvoje mes susiduriame su tokiomis pačiomis, o kartais net dar gilesnėmis, įsišaknijusiomis problemomis. Pandemijos laikotarpiu sulaukiame daug skambučių iš visos Lietuvos dėl naujagimių atskyrimo nuo motinos, patirtų gimdymo traumų, komunikacijos su personalu spragų. Tėčiai paskambinę verkia negalėdami padėti savo gimdančioms moterims, negali matyti savo naujagimių, ypač sergančių ir neišnešiotų, kurie ligoninėje praleidžia mėnesius. Daugeliui pagimdžiusių motinų reikia tęstinės emocinės pagalbos, nes beveik visos pandemijos laikotarpiu patyrė potrauminio streso sindromą“, – pasakojo nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė Radzevičienė.
Todėl anot jos, svarbu suprasti, kad dėmesį turime skirti ne tik medicinos paslaugų kokybės gerinimui, bet ir šeimų emocinės gerovės užtikrinimui. Čia gali pagelbėti nevyriausybinės organizacijos ir įvairios iniciatyvos. Viena tokių – nacionalinė iniciatyva „Auginu Lietuvą“, kuri siūlo edukacinį, nuotolinį, praktinį įrankį tėvams www.auginulietuva.lt.
Būtinas didesnis valstybės dėmesys
„Vis tik reikia pripažinti, jog norint iš esmės pagerinti šalies demografinius rodiklius, pirmiausia turime siekti, kad kiekvieno naujagimio gyvybės išsaugojimas bei puoselėjimas taptų valstybės prioritetu. Standartų diegimas visose šalies ligoninėse, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų kėlimas, tėvų įgalinimas per tam tikrus įrankius ir šeimos gerovės užtikrinimas yra konkrečios priemonės tikslui pasiekti. Tačiau pirmiausia vyriausybės plane turi nugulti tikslas, kuriam pasiekti galėsime pritaikyti būtent šias priemones“, – ragino A. Speičytė Radzevičienė.
Pasak jos, tik tada galėsime kalbėti apie tikruosius demografinius pokyčius ir veiksmus, kurių būtina imtis valstybiniu lygmeniu.
