Su Vladimiru Putinu susitikęs Aliaksandras Lukašenka ne tik apkaltino Lietuvą vykdant „kažkokį karą“, bet ir minėjo Vakarų keliamą branduolinę grėsmę, į kurią Rusija su Baltarusija privalo reaguoti. V. Putinas aršių pareiškimų vengė, bet pažadėjo Baltarusijai perduoti raketų sistemų „Iskander“, kitų ginklų, kurie galėtų būti apginkluoti branduoliniais užtaisais. Tai pakeis ir Baltijos šalių saugumo padėtį, o dviejų režimų lyderių susitikimas buvo surengtas kruopščiai parinktu metu.
„Ne Kubos krizė“
Savaitgalį vykusiame susitikime A. Lukašenka aiškino, kad JAV ir jų sąjungininkai vykdo karines pratybas, kuriose dalyvauja branduolinius ginklus galintys nešti lėktuvai. „Neslepiu, keliu šį klausimą, kad būtume pasirengę bet kam, net ir rimčiausių ginklų panaudojimui, kad tik apgintume tėvynę nuo Bresto iki Vladivostoko“, – kalbėjo Lukašenka.
Putinas atrodė pasirengęs šiam posūkiui ir ėmė pasakoti, jog amerikiečiai Europoje yra dislokavę 200 taktinių branduolinių galvučių, 257 juos galinčius nešti lėktuvus. Minsko režimo lyderis paragino Kremlių imtis „veidrodinio atsako“, daryti tai atsargiai ir „neperspausti“. Putinas tai atmetė.
„Galėtume. Bet jums ir man to veikiausiai nereikia. Tačiau visiškai sutinku, kad turime pasirūpinti savo saugumu, sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės gynyba ir, veikiausiai, kitų KSSO valstybių gynyba“, – aiškino Kremliaus šeimininkas.
Provyriausybinio Rusijos dienraščio „Izvestija“ kalbintas rusų karo ekspertas Viktoras Litovkinas taip pat ramino, kad dabartinės padėties negalima lyginti su Kubos krize 1962 m. „Tada viskas priėjo iki potencialaus apsikeitimo branduoliniais smūgiais. Kol kas tokios įtampos tarp Maskvos ir Vašingtono ar tarp Rusijos ir NATO nėra“, – sakė Litovkinas. Anot jo, amerikiečiai yra dislokavę B61 branduolinius bombonešius bazėse Turkijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje ir Belgijoje.
Tačiau Putinas pasiūlė modernizuoti baltarusių naikintuvus „Su-25“ Rusijos gamyklose, treniruoti baltarusių pilotus. Dar svarbesnis pažadas – artimiausiomis savaitėmis Baltarusijai Rusija perduos raketų sistemų „Iskander-M“, galinčių šaudyti balistines ir sparnuotąsias raketas, nešti branduolinius ginklus. Ukrainos žvalgybos nuomone, taip Maskva siekia įtraukti Baltarusijos režimą į karą.
„Nenustebčiau, jei Rusija bando plėsti savo galimybes, o Baltarusijai tampant vis labiau priklausomai nuo Rusijos, tai atveria papildomų galimybių. Strategine prasme tai tikra grėsmė“, – sakė Čekijos tarptautinių santykių asociacijos (AMO) analitikas Pavelas Havličekas.
Ką tai reiškia Baltijos šalims?
Rusija raketų „Iskander“ yra dislokavusi Kaliningrade jau kelerius metus, kompleksų yra ir kitose Rusijos teritorijose netoli vakarinių šalies sienų. 2012-aisiais Maskva pagrasino, kad šios raketos gali smogti Europos raketinės gynybos sistemoms, pagal nuotolį jos siektų ir Berlyną bei Varšuvą. Manoma, kad Kaliningrade raketos yra ginkluotos ir branduoliniais užtaisais, raketų sistemas Maskva yra dislokavusi ir aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Nors tiesiogine prasme šių raketų buvimas Baltarusijoje naujos grėsmės Baltijos šalims nesukurtų, bet jos paveiktų Baltijos šalių saugumo situaciją, Maskva įgytų papildomų svertų grasinti Vidurio ir Rytų Europos valstybėms.
„Tai sumažintų saugumą Baltijos regione, galėtų tiesiogiai paveikti tų valstybių politikų ryžtą sustiprinti Baltijos šalis krizių ir konflikto atveju“, – nurodė Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro ekspertas Martinas Hurtas.
Jam pritarė ir „Chatham House“ analitikas Mathieu Boulegue, pažymėjęs, kad raketų dislokavimas Baltarusijoje padidintų neužtikrintumą dėl atgrasymo priemonių – būtų sunku nustatyti, ar raketos yra ginkluotos branduoliniais užtaisais.
„Tai galėtų tapti problema, jei Rusija nuspręstų panaudoti šias raketas branduolinės akistatos metu arba eskalacijai. Baltarusija taptų situacijos įkaite“, – sakė ekspertas.
Baltarusija branduolinių ginklų klausimą kelia jau kurį laiką, neseniai pakeitus šalies Konstituciją, joje neliko draudimo ginklus dislokuoti šalies teritorijoje. Bet buvęs Baltarusijos diplomatas, pasitraukęs iš šalies per brutalius masinių protestų malšinimus 2020-aisiais, dabar Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) bendradarbis Pavelas Slunkinas sakė manantis, kad Putinas nenori perduoti branduolinių ginklų.
„Putinui branduoliniai ginklai dabar yra pagrindiniai, kuriais gali grasinti Vakarams, JAV ir pasauliui. Jei pralaimės įprastą konvencinį karą, galės grasinti pasauliui tik jį sunaikinti branduoliniais ginklais, o jų pasidalijimas su Lukašenka Putinui nebūtų naudingas“, – sakė buvęs diplomatas.
O Putino bei Lukašenkos kalbas apie ginkluotę galima vertinti kaip signalą, skirtą Vakarams itin svarbiu metu.
„NATO viršūnių susitikimas (Madride) yra puiki galimybė (Rusijai ir Baltarusijai) grasinti branduolinėmis pasekmėmis prieš susitikimus ir priversti (sąjungininkus) susilaikyti nuo tolesnės karinės paramos Ukrainai ir NATO atgrasymo bei gynybos stiprinimo Baltijos jūros regione“, – sakė Hurtas.
Išsisukti nuo invazijos nebepavyks
Nors abejotina, kad Rusija siųstų branduolinių ginklų Minskui, bet Lukašenka yra „ant trumpo pavadžio“ ir smarkiai priklausomas nuo Kremliaus, todėl jam tenka leistis į mainus ir sakyti tai, ko nori Maskva. Tam galima priskirti ir Lukašenkos pareiškimus, kad Lietuva vykdo „kažkokį karą“ dėl tranzito į Kaliningradą, gali būti laikoma Maskvos užsakyta kritika.
„Tai tam tikri mainai, jis negali atsisakyti diskusijų apie branduolines galimybes, ypač raketų „Iskander“ dislokavimą, nes bando patenkinti Putiną ir užtikrinti, kad jo galva nenuriedėtų“, – pabrėžė Boulegue.
Tačiau iniciatyva galėjo priklausyti ir pačiam Lukašenkai. „Tai galėjo būti daroma arba vidaus auditorijai, arba Rusijos patronui, – svarstė Havličekas. – Jis gali bandyti pamaloninti Putiną arba veikti autonomiškai ir parodyti vidaus auditorijai savo stiprumą.“
Kyla klausimas, ir kas šias branduoliniais užtaisais ginkluotas raketas valdytų – Baltarusijos ar Rusijos gynybos ministerijos. Slunkinas sakė manantis, kad raketos „Iskander“ „tėra Rusijos strateginių tikslų Ukrainoje dalis“ – iki šiol Lukašenka atsisakė prisijungti prie invazijos, bet dabar papildoma ginkluotė būtų dislokuojama Ukrainos pasienyje, tai verstų Kyjivą neatitraukti karių, o Maskvai rengiant naują Ukrainos sostinės puolimą, jame turėtų dalyvauti ir baltarusių pajėgos. A. Lukašenka tam ruošiasi, šalyje nuolat vyksta naujos karinės pratybos, įsakyta sukurti Pietų karinę vadavietę, padidinti kariuomenę.
„Jei Putinas mąsto strategiškai ir norės užimti Kyjivą vėl siųsdamas ten karius, šios pratybos gali būti pasirengimo tai daryti dalis. Pabrėžiu, tai spekuliacijos, bet turime tai stebėti“, – sakė Slunkinas.
Kartu Lukašenka siunčia signalą ir Vakarams, kad su juo geriau kalbėtis, kol jis nesukėlė papildomų saugumo problemų, o Kremlius bando normalizuoti naują saugumo padėtį, sukurtą įsiveržus į Ukrainą.
„Nepaisant to, ar Baltarusija ką nors nusipirko, ar jai buvo kas nors paaukota, visa ši retorika kelia nerimą, nes Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą daro normaliu dalyku“, – apibendrino Hurtas.
