Konferencijoje prisiminta įžymaus Lietuvos žurnalisto, redaktoriaus, rašytojo, vertėjo J. Keliuočio asmenybė ir jo daugiaplanė veikla. Jis Sorbonoje studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją. 1931- 1940 m. buvo kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, palaikė jaunus kūrybingus ir veiklius menininkus. 1944 m. buvo išlaisvinimo tarybos ideologinis patarėjas, leido pogrindinį žurnalą „Aušra“. Daug kūrė, laiškais bendravo su lietuvių menininkais emigrantais, vertė knygas, sutelkė apie save senų ir naujų bičiulių ratą, tapo populiarus tarp Lietuvos disidentų, dalyvavo skautų veikloje.
Informacijos vartotojams gerai žinoma J. Keliuočio atsiminimų knyga „Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“, išleista 1986, 1988 m. Čikagoje, „Meno tragizmas: Studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną“, išleista 1997 m. Vilniuje, ir kiti leidiniai. Tai tik kruopelė J. Keliuočio literatūrinio palikimo.
Konferencijoje jau vienuoliktą kartą buvo teikiama literatūrinė J. Keliuočio vardo premija. Šį rudenį premija už Mene perteiktus atkurtos Lietuvos laisvės ženklus, už įamžintos Lietuvos menininkų darbus, vizualine kalba įprasminančius estetinį, etinį ir moralinį Valstybės istorijos pažinimą, buvo įteikta Lietuvos fotomenininkui, kūrybiniam darbuotojui, leidyklų, galerijų, redakcijų bendradarbiui ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariui Rimantui Dichavičiui. Premiją ir diplomą laureatui įteikė viešosios bibliotekos direktorė, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė Alicija Matiukienė, garsaus rajono medžio drožėjo, tautodailininko Vidmanto Zakarkos kūrybinį darbą - rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis. Laureatą sveikino mero patarėja Inga Tidikienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, ūkininkas Vytautas Šlikas. Vienuoliktasis premijos laureatas R. Dichavičius prisiminė nepaprasto intelekto asmenybę - J. Keliuotį ir sudėtingas veiklos sąlygas, kuriomis teko dirbti nenuilstančiam kultūros veikėjui.
Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė A. Matiukienė ir fotomenininkas, J. Keliuočio premijos laureatas R. Dichavičius[/caption]
Renginio dalyviai išklausė turiningus atvykusių svečių pranešimus. Lietuvos kultūros tyrimo instituto Baltų ir lietuvių kultūros istorijos skyriaus vadovas Romualdas Juzefovičius skaitė pranešimą „Juozas Keliuotis ir tarpukario Lietuvos inteligentija“, žurnalistė Aldona Žemaitytė - „Juozas Keliuotis: žurnalistikos princas ir elgeta“, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešosios bibliotekos J. Miltinio palikimo studijų centro vedėja Angelė Mikelinskaitė - „Juozas Keliuotis ir Juozas Miltinis: gyvenimo ir kūrybos sąsajos“.
Filosofas, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis savo pranešime „Penkiasdešimt procentų tiesos“ praskaidrino konferencijos dalyvių nuotaikas, analizuodamas, kiek jo kūryboje tiesos, o kiek išgalvotų faktų. Rašytojas Vytautas Girdzijauskas skaitė pranešimą „Juozas Keliuotis literatūros moksle ir kritikoje“ ir apgailestavo, kad dar nespėjo perskaityti mokytojo - eksperto Juozo Brazausko naujausios knygos „Juozo Keliuočio drama“, kuri būtų papildžiusi jo turimą informaciją naujomis žiniomis. Renginyje dalyvavo ir pats knygos „Juozo Keliuočio drama“ autorius J. Brazauskas. Jis visuomenei ir pristatė savo naujausią leidinį.
Konferenciją menine programa paįvairino Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Jūratė Vilūnaitė. Ji skaitė ištraukas iš J. Keliuočio „Autobiografijos“ ir kitų lietuvių autorių kūrybą. Menininkės skaitomi tekstai bibliotekos skaityklą tarsi pripildė visiems taip artimos keliuotiškos dvasios. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su stendine paroda „Juozas Keliuotis“ bei su J. Keliuočio asmeninės bibliotekos knygų paroda, įsigyti naujausių leidinių. Pačias prasmingiausias renginio akimirkas užfiksavo fotomenininkas, poetas, J. Keliuočio premijos laureatas Albinas Kuliešis. Tai neišdildomos akimirkos, kurios jau guls į ateityje leidžiamus Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ puslapius ir kitus leidinius.
Renginyje dalyvavo Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ nariai ir klubo prezidentas Algis Narutis. Lietuvos aktorius, teatro režisierius, J. Keliuočio premijos laureatas Ferdinandas Jakšys džiaugėsi, kad Rokiškyje taip prasmingai minimas kraštiečio J. Keliuočio jubiliejus. Aktorius išsakė pastabą „Naujosios Romuvos“ vyriausiajam redaktoriui A. Konickiui dėl leidinio formato. Ankščiau „Naujosios Romuvos“ formatas informacijos vartotojui buvęs patogesnis.
Rokiškio raj. savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė A. Matiukienė informavo, kad kraštiečio J. Keliuočio jubiliejui skirtas renginys šioje skaitykloje jau paskutinis, nes bibliotekos pastatas bus renovuojamas ir bibliotekos bičiuliai artimiausiu metu rinksis jau kitose patalpose. Saulėtą rugsėjo popietę konferencijos dalyviams buvo gera, nes čia sklandė keliuotiška dvasia, o įžymaus kraštiečio mintys ir darbai nepraranda aktualumo ir šiandien.
Įžymus Rokiškio krašto kultūros veikėjo J. Keliuočio darbai neužmiršti ne tik Rokiškyje, bet ir Lietuvoje. VU Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio vardo auditorija, gražias kraštiečio leidybos tradicijas
tęsia iliustruoto kultūros būdo žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius A. Konickis. Rokiškyje kraštiečio vardu pavadinta rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, 2004 m. vasario 16 d. atidarytas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, kuris jau įrėžė gilią ir prasmingą kultūrinių veiklų vagą ne tik rajone, bet ir Lietuvoje.
Dirbdama Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaitykloje, dažnai naudojuosi Amerikos lietuvių kultūros archyvo ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (Čikaga) dovanotomis šiai gimnazijai leidinių kolekcijomis. Gera sklaidyti J. Keliuočio atsiminimų knygą „Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“, išleistą 1986 m. Čikagoje, o dažniausiai tiesioginėje veikloje naudojuosi Lietuvoje išleista knyga „Meno tragizmas: studijų ir straipsnių apie literatūrą ir meną“ leidiniu.
Sukasi ratu gyvenimo karuselė, bet problemos išlieka tos pačios. Tik kartos keičiasi... J. Keliuotis minėtame leidinyje rašė (straipsnis spausdintas 1932 m. „Naujojoje Romuvoje“): „...štai, Kaune rasime aukštų valdininkų, ne tik neskaičiusių nė vieno lietuvių literatūros veikalo, bet dar nežinančių nė vienos mūsų rašytojų pavardės. Pavaikščiokim po naujus šešiaaukščius rūmus, ten rasime paveikslų, atgabentų iš Paryžiaus, Čekoslovakijos, Belgijos, Vokietijos, bet mūsų dailininkų (paveikslų nerasime). Retai užtiksime knygynus, o esamuose tik vieną kitą lietuvišką knygą pastebėsime. Rasim rusiškų, lenkiškų, vokiškų, visokio tarptautinio šlamšto, bet lietuvių literatūros šedevrai pelėja sandėliuose ir lentynose. Žvilgterėkim į mūsų kioskus: tuojau visur kris į akis vokiški ir rusiški magazinai, dviličiai Rygos romanai, pornografija, Segodnia. O lietuviška spauda, už kurią yra kritę tiek karžygių, nustelbta, paslėpta, kur ne kur nedrąsiai žvilgčioja tarsi gėdindamasi savo menkystės.“ Tokią realybę žurnalistas, rašytojas J. Keliuotis matė 1934 m. Sukasi laiko karuselė, o ką mes matome šiandien?
Reda Kiselytė, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekos vedėja
Albino Kuliešiaus nuotr.
