Prezidentas Joe Bidenas atšaukė planuotą vizitą į Australiją, respublikonams ir demokratams ieškant sutarimo dėl skolos limito pakėlimo. Baltiesiems rūmams ir Kongresui neradus kompromiso šaliai leisti toliau skolintis, JAV iždas jau birželio pirmąją gali nebeturėti pinigų svarbiausiems finansiniams įsipareigojimams.
„Jungtinių Valstijų finansinių įsipareigojimų nevykdymas sukeltų ekonominę ir finansinę katastrofą“, – sako JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
Pasak analitikų, rinkos būtų sukrėstos, o palūkanų normos nuolat kiltų, todėl namų ūkiai ir įmonės mažintų išlaidas. Bideno ekonomikos patarėjai įspėja, kad įsipareigojimų nevykdymas gali sukelti 8 mln. darbo vietų praradimą, o BVP susitrauktų 6 procentais. Nuo tada, kai sausio mėnesio JAV pasiekė $31,4 trln. skolinimosi limitą, Iždas ėmėsi ypatingų priemonių, kad galėtų toliau finansuoti vyriausybės veiklą. Visgi, šios priemonės greitai bus išnaudotos.
Vadinamoji katastrofa galimai gali užgriūti jau birželio 1-ąją, jeigu Baltieji Rūmai ir Kongreso opozicija nesutars pakelti šalies skolos limito.
Dabar vyksta derybos, svarbios pasaulio ekonomikai. Ne tik Amerikos. Sarkazmą primenantys prezidento Joe Bideno žodžiai: „Nuostabiai leidžiame laiką. Viskas einasi gerai.“
Respublikonai iš demokratų reikalauja riboti biudžeto išlaidas ir griežtinti socialinės paramos programų reikalavimus, kitaip nekels skolos limito, demokratai tai vadina šantažu ir ilgai atsisakė derėtis. Kelis mėnesius abi pusės nesikalbėjo, ir žaidė žaidimą, kas pirmas nusileis išsigandęs artėjančios katastrofos.
Praėjusį mėnesį respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmai balsavo už nacionalinio skolinimosi limito padidinimą, bet tik drastiškai sumažinant išlaidas, siekdami suvaržyti, jų nuomone, pernelyg dideles demokratams atstovaujančio prezidento Bideno remiamas išlaidas. Įstatymo projektas neturi galimybių būti priimtas Senate, turinčiame demokratų daugumą.
Bidenas iki šiol atsisakė derėtis, pažymėdamas, kad skolos lubos bėgant metams buvo reguliariai didinamos daugybę kartų, įskaitant vadovaujant buvusiam respublikonų partijos atstovui, prezidentui Donaldui Trumpui. Visgi respublikonai tvirtino, kad pagrindinė kliūtis yra Bideno atsisakymas derėtis. Tačiau pagaliau jie pasiekė savo ir privertė prezidentą sėsti prie derybų stalo.
Situacijos rimtumą parodo tai, kad prezidentas Bidenas nusprendė gerokai sutrumpinti geopolitiškai esminės svarbos vizitą į Aziją.
Ketvirtadienį Bidenas atvyko į Japoniją susitikti su Didžiojo Septyneto (G7) lyderiais, nuo penktadienio iki sekmadienio dalyvauti derybose, kur pagrindinės temos bus Rusijos invazija į Ukrainą, pasaulio ekonomikos problemos, taip pat Vakarų santykiai su Kinija, o paskui iš ten turėjo pasukti į Australiją, ir su kitais regiono lyderiais sutvirtinti faktinį aljansą prieš Kiniją, – tai atšaukta, iš Japonijos jis grįš tiesiai namo, nes laikas tiksi. Tad šis derybų raundas prieš Bideno išvykimą – esminės svarbos. Po susitikimo – pirmieji progreso požymiai.
„Manau, paklojome pamatus tęsti diskusijas. Žinote, laiko turime tik penkiolika dienų“, – sako JAV atstovų rūmų pirmininkas, respublikonas Kevinas McCarthy.
Prezidentas Bidenas, ištisus mėnesius kartojęs, kad nesiderės, sutiko paskirti atstovus deryboms.
„Turėsime susivienyti dėl kažko, kas leis išvengti finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tai būtų nelaimė. Taškas. Visi susirinkusieji tai suprato“, – Jungtinių Valstijų Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
Amerika vis atsimuša į įstatymo brėžiamas skolos lubas, nes nuo 2002-ųjų kasmet išleidžia gerokai daugiau, nei surenka mokesčių – skirtumą padengia skolinimasis.
Skola jau verta tiek, kiek visa Jungtinių Valstijų ekonomika, bet nei viena partija neieško ilgalaikių sprendimų. Respublikonai deficitu susirūpina, tik kai Baltuosiuose rūmuose – demokratas. Donaldui Trumpui skolą didinti trilijonais jie leido laisvai, o prezidentas Bidenas dabar iššvaistė mėnesius kartodamas, kad Kongreso pareiga limitą pakelti be derybų, nors jau ne kartą tokias derybas vedė būdamas Baracko Obamos viceprezidentu. Šiandien Bidenas sako, kad abi pusės sutaria.
„Finansinių įsipareigojimų nevykdymas tiesiog nėra variantas. Tai nustumtų mūsų ekonomiką į recesiją, nusiaubtų pensijų sąskaitas, pakeltų skolinimosi kainą“, – teigia jis.
Jeigu Jungtinės Valstijos praleistų palūkanų mokėjimus už savo skolą, susvyruotų viso pasaulio investuotojų pasitikėjimas saugiausia pasaulio investicija laikytomis Jungtinių Valstijų iždo obligacijomis.
Poveikis pasaulio ekonomikai būtų neprognozuojamas – būtų sudrebintas visos finansų sistemos stuburas.
