Šimtai jazidų pernai buvo priversti bėgti nuo „Islamo valstybės“ Irake
Organizacija „Amnesty International“ trečiadienį paragino penkias nuolatines Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos nares atsisakyti savo veto galios tais atvejais, kai yra vykdomi akivaizdūs nusikaltimai žmoniškumui, bei paskelbė 2014-uosius „katastrofiniais metais milijonams žmonių, įtrauktų į smurto sūkurį“.
Savo kasmetinėje 415 puslapių apimties ataskaitoje, detalizuojančioje pažeidimus 160 šalių, žmogaus teisių padėties stebėjimo grupė pranešė, jog globalinis atsakas į daugybę praėjusių metų humanitarinių katastrofų - nuo Nigerijos iki Sirijos - buvo „gėdingas ir neveiksmingas“. Turtingos šalys yra kaltos dėl to, kad pademonstravo „pasibjaurėtiną“ poziciją nesutikdamos priglausti daugiau pabėgėlių, skelbia organizacija, kuri taip pat pridėjo, kad 2015 m. perspektyvos šiuo atžvilgiu yra „niūrios“.
Skelbdama, kad 2014-ieji buvo katastrofiški metai konfliktų ir smurto aukoms, „Amnesty International“ taip pat pažymėjo, kad pasaulio lyderiai privalo skubiai veikti ir stoti akistaton su besikeičiančia ginkluoto konflikto realybe.
Salilas Shetty, organizacijos generalinis sekretorius, savo pranešime sakė, jog JT Saugumo taryba „pasibaisėtinai nesugebėjo“ apsaugoti civilių gyventojų. Dar daugiau, penkios nuolatinės tarybos narės – Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos – naudojosi savo veto teise, kad „iškeltų savo politinius bei geopolitinius interesus virš intereso apsaugoti civilius“, sakė Shetty.
„Žmonėms kenčiant nuo vis žiauresnių barbariškų atakų ir represijos, tarptautinė bendruomenė ir toliau sėdi sudėjusi rankas“, - pridėjo jis.
Dalis sprendimo būtų šioms šalims atsisakyti savo Saugumo tarybos veto teisės sprendžiant problemas, susijusias su masiniais žiaurumais bei genocidu, pridėjo „Amnesty International“.
„Mes siūlome, kad penkios nuolatinės narės atsisakytų savo veto galios ieškant sprendimo į labai rimtas krizes, tokias kaip genocidai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“, - sakė „Amnesty International“ atšakos Prancūzijoje vadovė Geneviève Garrigos. Ji pridėjo, kad Rusijos ir Kinijos veto Sirijos krizėje suteikė prezidento Basharo al-Assado režimui „teisę veikti laisvai“.
Organizacijos teigimu, jeigu veto teisė Saugumo taryboje jau būtų buvusi apribota tokiu būdu, Rusija nebūtų galėjusi pakartotinai ja naudotis ir nuolat blokuoti JT atsaką į smurtą Sirijoje. Tai savo ruožtu baigtųsi prezidento Assado patraukimu į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, didesnės prieigos prie humanitarinės pagalbos užtikrinimu ir kitokiais būdais padėti kenčiantiems civiliams.
JK Užsienio reikalų biuras, atsakydamas į „Amnesty International“ ataskaitą, paskelbė: „Jungtinė Karalystė visapusiškai palaiko principą, jog Saugumo taryba privalo sustabdyti visus masinius žiaurumus ir nusikaltimus žmoniškumui. Mes negalime įsivaizduoti tokios situacijos, kurioje pasinaudotume savo veto teise, kad blokuotume tokius atsakomuosius veiksmus.“
Tuo tarpu JK vyriausybė nepateikė jokio oficialaus komentaro, pasisakančio už savanorišką veto teisės atsisakymą.
Kasmetine „Amnesty International“ ataskaita siekiama išbudinti užsnūdusius pasaulio lyderius – tai nestebina, turint omenyje žiaurumus, kurie kiekvieną dieną yra vykdomi Sirijoje, Irake, Nigerijoje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir kitose sunkumų kamuojamose šalyse.
„Amnesty International“ ataskaita taip pat skelbia, kad 2014 m. pasaulį ištiko viena didžiausių pabėgėlių krizių per visą istoriją. Vien dėl Sirijoje vykstančio pilietinio karo pernai savo namus buvo priversti palikti mažiausiai keturi milijonai sirų, o tūkstančiai migrantų iš Afrikos ir Vidurio Rytų šalių žuvo Viduržemio jūroje, mėgindami pasiekti Europą. Milijonai civilių taip pat buvo nužudyti žiauriuose konfliktuose, o bendras namų netekusių žmonių skaičius visame pasaulyje pernai metais pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos viršijo 50 mln.
Grupė sukritikavo ir Europos šalių lyderių atsaką į šią krizę. Jos teigimu, turtingų šalių pastangos neįsileisti pabėgėlių, „buvo svarbesnės už pastangas išsaugoti žmonių gyvybes“.
„Amnesty International“ taip pat pasinaudojo savo ataskaita, kad paragintų pasaulio vyriausybes prisijungti prie pasaulinio ginklų kontrolės susitarimo. Ši globalinė sutartis įsigaliojo praėjusiais metais ir ja siekiama reglamentuoti ginklų pramonę, kontroliuojant ginklų tiekimą kriminalinėms grupuotėms.
