Jonines švenčia didžioji dalis krikščioniškojo pasaulio. Šventės ištakos siekia pagoniškuosius laikus, kuomet garbinama saulė keičia savo judėjimo kryptį ir dienos pradeda trumpėti. Tačiau ne visos Jonines švenčiančios šalys šokinėja per laužus ir leidžia vainikus. Pristatome keletą įdomesnių pasaulio tradicijų, švenčiamų birželio 24 d.
Aukojamos lamos
Jei birželio 24 d. atsidursite viename gražiausių Peru miestų Kusko, nenustebkite, jei jus pradės sveikinti su Naujaisiais metais. Būtent šią dieną vyksta Inti Raymi šventė, dar vadinama Saulės Naujaisiais metais. Visą savaitę Kusko gatvės ir aikštės prisipildo įvairių renginių, o birželio 24-ąją įvyksta didžiausia šventė Lotynų Amerikoje po Rio karnavalo, švenčiama nuo inkų laikų. Šimtai kostiumuotų aktorių renkasi prie miesto širdies Korikanča šventyklos ir teatralizuota 9 valandų eisena keliauja iki archeologinio centro Saksaivaman. O čia pagrindinėje aikštėje vyksta saulės garbinimo ceremonija, kurios metu aukojamas kukurūzų gėrimas čičia ir lamos širdis. Žinoma, šiais laikais gyvūnai nenukenčia, tačiau teatralizuotas vaidinimas padeda lengviau įsivaizduoti, kaip atrodė aukos svarbiausiajam – Saulės – dievui prieš 600 metų.
Smurtas renesanso širdyje
Florencijos širdyje, aikštė priešais 15-ojo amžiaus Šventojo kryžiaus Baziliką tampa smėliu dengta žaidimo aikšte. Birželio 24-ąją vyksta senojo futbolo finalas. Kartais tai vadinama keisčiausiu sporto renginiu – juk nėra įprasta viduryje elegantiškosios renesansų laikų Florencijos matyti kupinus smurto besigalynėjančius kūnus. Jie mėto ir blokuoja ne tik kamuolį, bet ir savo varžovus, spardosi bei naudoja imtynių elementus kartais taip smarkiai, kad net būna praliejamas kraujas. 50 minučių žaidimo be keitimų ir pertraukėlių, kuriame gausu mėtymosi smėliu, stumdymosi alkūnėmis ir springimo iš troškulio. Nugalėjusi komanda gauna prestižinės Chianina veislės karvę, iš kurios gaminamas garsiausias bifšteksas „Ala Fiorentina“. Šventę vainikuoja fejerverkų šou virš Arno upės.
Gvatemalos indėnų šokiai
Gvatemalos indėnai birželio 24-ąją švenčia San Chuano dieną. Šokėjai dėvi raudonos, mėlynos, geltonos ir baltos spalvos kostiumus. Šios spalvos simbolizuoja ketverias kompaso kryptis. Kai kurie šokėjai taip pat dėvi vualius, kurie simbolizuoja senąjį tikėjimą, kad būtent šią dieną saulės ir mėnulio veidai būna paslėpti.
Maudynės Karibų jūroje
Puerto Riko gyventojai Joninių dieną renkasi paplūdimiuose, kur valgo, šoka, kuria laužus ir maudosi Karibų jūroje. Išsimaudyti vandenyne vidurnaktį tradicija paremta Biblijos scena, kurioje Jonas, Jėzaus pusbrolis, jį krikštija. Bėgant metams religinė renginio reikšmė pranyko ir šiandien manoma, kad maudynės vandenyne atneša laimę ateinančiais metais.
Spiritualiniai seansai Anglijoje
Druidai, hipiai, naujojo amžiaus pranašai ir mistikos ieškotojai renkasi Stounhendže garbinti saulės per trumpiausią metų naktį. Nors pasitikti saulės šioje mistinėje vietoje burtasi tūkstančius metų, šiandien tai nėra oficialus renginys. Apsilankiusiųjų laukia neįtikėtinas spiritualinis patyrimas: naujieji pagoniai bei keltų žyniai atlieka senovines apeigas sustoję ratu, orą užpildo ritualiniai būgno mušimai. Tai vienas iš nedaugelio kartų, kai lankytojams yra leidžiama liesti akmenis. Tai patyrę sako, kad po fizinio kontakto su šiais religiniais akmenimis daugelis pajaučia nenusakomą dvasinį ryšį ir protu nesuvokiamą įžeminimo jėgą.
Plaktuku per galvą
„Meilė žeidžia“ turi tiesioginę prasmę Portugalijos mieste Porto, kai São João šventės metu galite sulaukti smūgio per galvą plaktuku. Joninės – meilės kupina šventė Porto gatvėse, kurios pagrindinis akcentas – flirtuojant savo simpatijai plastikiniu plaktuku ar žydinčiu česnaku suduoti per galvą. Kadangi ši „ataka“ ir yra daroma iš meilės (ar netgi aistros), smūgis suduodamas paprastai švelniai (nors pasitaiko atvejų ir su stipresniais smūgiais). Visą naktį besitęsinčių šokių linksmybes užbaigia naktinių žibintų paleidimas į dangų.
