Nors Jono Valančiūno atstovaujamą „Pelicans“ ekipą sezono pradžioje lydėjo pralaimėjimų giltinė, Naujojo Orleano klubas spėjo įšokti ne tik į įkrintamųjų, bet ir į atkrintamųjų traukinius.

Reguliarųjį sezoną vos 3 pergalėmis ir 16 pralaimėjimų pradėjusi „Pelicans“ balandžio pabaigoje jau puikavosi 36 laimėjimais ir 46 nesekmėmis.

Visgi toli J. Valančiūno klubas nežengė ir pasibaigus reguliariajam sezonui – Naujojo Orleano komanda prieš Fynikso „Suns“ krito jau pirmajame atkrintamųjų rate.

Prie akivaizdaus komandos rezultatų pagerėjimo ženkliai prisidėjo ir J. Valančiūnas, tapęs vienu iš „Pelicans“ lyderiu. Lietuvis per beveik 30 minučių vidutiniškai pelnydavo po 17,5 taško ir atkovodavo po 11,6 kamuolio.

Pasibaigusio sezono pamokomis ir artėjančios vasaros planais „Pelicans“ bei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės puolėjas dalijosi Lietuvos sporto universitete (LSU) vykusioje diskusijoje.

„Sezoną pradėjome gan vangokai, bet įsivažiavome. Labai daug naujų žaidėjų, naujas trenerių štabas ir dėl to reikėjo laiko. Galiausiai viskas susistatė į savas vietas, o mes išmokome žaisti vienas su kitu, todėl sezono pabaiga buvo tikrai nebloga“, – pasakojo jis.

Gegužės pradžioje trisdešimtmetį atšventęs J. Valančiūnas šią vasarą ir vėl nenuobodžiaus. Puolėjas drauge su kitais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariais liepą varžysis pasaulio čempionato atrankos lange, o rugsėjį dalyvaus Europos pirmenybėse.

Pasak J. Valančiūno, Senojo žemyno čempionate Lietuvos vyrų rinktinė turi visas galimybes iškovoti medalius, tačiau yra vienas „bet“ – nacionalinės komandos nariai vasarą turi išvengti traumų.

„Tikslai yra aukščiausi. Manau, kad turime visus reikiamus įrankius, – neabejojo Lietuvos rinktinės aukštaūgis. – Jeigu subursime sveiką komandą, kuri galėtų Lietuvai atstovauti aukščiausi lygiu, turime visus šansus būti aukštumoje. Bet kalbos lieka kalbomis, nes reikia tai įrodyti – gerai pasiruošti ir važiuoti laimėti.“

Nors profesionalaus krepšininko duoną kremta jau daugiau nei dešimtmetį, Treniravimo sistemų studijų programoje besimokantis J. Valančiūnas tikina, jog vis dar bręsta ir kaip žaidėjas, ir kaip žmogus.

„Branda jaučiasi nuo sukauptos patirties, todėl žinių poreikį dar tikrai jaučiu. Universitete irgi esu tam, kad kaupčiau žinias. Mes tikrai turime nemažai praktinės patirties, kaip įveikti vieną ar kitą sunkumą, o sporto mokslas padeda tai padaryti. Įdomu suprasti, kaip galima susitvarkyti su vienu ar kitu sunkumu ir tai padeda karjeroje. Kai tik pradedi karjerą, atrodo, kad viskas po kojomis, bet kai pradedi eiti tuo keliu, supranti, kad kuo daugiau žinių turėsi, tuo lengviau susitvarkysi su sunkumais“, – kalbėjo jis.