Mieli broliai ir seserys Prisikėlusiame Kristuje, šiais metais per Velykas skaitome iš Evangelijos pagal Matą. Jis aprašo Velykų rytą. Auštant pirmajai savaitės dienai moterys eina aplankyti kapo. Pasirodo angelas ir taria joms: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad jūs ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Jo gulėta. Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams.“

Šie žodžiai – „nebijok“, „ateik ir pamatyk“, „eik ir pasakyk“ – tai svarbiausia Velykų žinia, skirta kiekvienam iš mūsų, gyvenančių šiame nepastoviame pasaulyje ir nešančių savo skausmingas naštas.
Velykos naikina mūsų baimes, kai mes pamatome Dievo triumfą Jėzaus prisikėlime. Velykos kviečia mus ateiti ir iš naujo pamatyti, ką Dievas padarė dėl mūsų, nugalėdamas nuodėmę ir mirtį. Velykos kviečia mus eiti ir dalintis savo tikėjimu ir viltimi su kitais.

Kaip mes galime nešlovinti Dievo ir nedėkoti Jam, kai mes išgirstame šiuos žodžius ir atpažįstame Jėzų Kristų kaip prisikėlusį gyvybės Viešpatį? Kaip mes galime nebūti pilni naujo pasitikėjimo ir vilties? Šiuo metu, kai smurtas ir mirtį nešančios jėgos, rodos, laisvai siaučia pasaulyje ir net mūsų pačių kaimynystėje, mums tikrai labai reikalingi naujas pasitikėjimas ir viltis. Ir kai mes klausomės Viešpaties balso, prašydami, jog Jis parodytų kryptį, mums siekiant Bažnyčios atsinaujinimo Čikagos arkivyskupijoje, mums ypatingai reikalingas naujas pasitikėjimas ir viltis.

Melskimės drauge, kad mes visi tikrai išgirstume žodžius – „nebijok“, „ateik ir pamatyk“, „eik ir pasakyk“ – ir, kad pasisemtume iš jų naujos gyvybės mūsų artimiesiems, mūsų pasauliui, mūsų miestui, mūsų Bažnyčiai ir patiems sau.

Nuoširdžiai Jūsų Kristuje,
kardinolas Blase J. Cupich, Čikagos arkivyskupas