Vašingtono nerimas dėl galimos Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą pasiekė aukščiausią tašką: šiandien Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas vaizdo ryšiu sutarė kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Tai bus antrasis šalių lyderių pokalbis – juodu buvo susitikę birželį Šveicarijos mieste Ženevoje. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas praėjusią savaitę pareiškė, kad amerikiečiai turi įrodymų, jog Rusija ruošiasi didelio masto puolimui prieš Ukrainą.
„Mes nežinome, ar V.Putinas priėmė sprendimą įsiveržti. Žinome, kad jis sudaro galimybę tai padaryti per trumpą laiką, jeigu sprendimas bus priimtas. Todėl, nepaisant neapibrėžtumo dėl ketinimų ir terminų, turime pasiruošti visiems nenumatytiems atvejams, tuo pat metu dirbdami, kad Rusija pakeistų kursą“, – kalbėjo Blinkenas. Savo ruožtu Rusija nuolat neigia tokius planus ir kaltina Ukrainą telkiant savo karinę galią.
Šalia sienos – grėsmė
Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki teigė, kad J.Bidenas ketina V.Putinui „pareikšti JAV susirūpinimą dėl Rusijos karinio aktyvumo pasienyje su Ukraina ir dar kartą patvirtinti JAV paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. Temos, kurias abu lyderiai turėtų paliesti, taip pat apims strateginį stabilumą, kibernetinį saugumą ir regioninius klausimus.
Ukrainos valdžia teigia, kad Rusija pasienyje dislokavo apie 95 tūkst. karių, taip pat ten išdėstė šarvuotąją techniką ir radijo elektroninio karo sistemas. Tai didžiausia Rusijos pajėgų koncentracija Ukrainos pašonėje nuo 2014 m. Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios. Panašus armijos permetimas prie Ukrainos sienos buvo fiksuotas ir šių metų pavasarį. Patvirtinus, kad Ženevoje įvyks Bideno ir Putino susitikimas, dalis Rusijos karių buvo atitraukta.
Puolimas – sausį?
Naujienų agentūra AP, remdamasi šaltiniu Baltuosiuose rūmuose, kuris turi JAV žvalgybos duomenų, pranešė, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali įvykti jau 2022-ųjų pradžioje. Puolime dalyvaus iki 175 tūkst. karių, beveik pusė jų jau dislokuoti įvairiose pozicijose išilgai sienos. Planuose numatyta permesti šimtą bataliono dydžio taktinių grupių kartu su šarvuotąja technika, artilerija ir kitokia įranga.
Dienraštis „Washington Post“ paskelbė išslaptintą žvalgybos žemėlapį, kurį esą pateikė šaltinis JAV administracijoje. Jame matyti netoli sienos su Ukraina dislokuoti Rusijos kariai, įskaitant naujai atgabentus tankų ir artilerijos dalinius. Pagal šį žemėlapį, prie sienos sutelkta apie 70 tūkst. karių. Ukrainos gynybos ministras Aleksejus Reznikovas irgi sakė, kad Maskva gali planuoti karinį puolimą sausio pabaigoje.
„Rusija pastaraisiais metais taiko savotiškų bangų taktiką. Prie mūsų sienų sukoncentravo kariuomenę. Paskui kareiviai ir karininkai buvo atitraukti į nuolatinės dislokacijos vietas, o technika palikta. Tai leidžia priešui sutrumpinti naujo pajėgų sutelkimo laiką“, – tikino Reznikovas.
Žada itin griežtas sankcijas
Rusijos armijos judėjimas paaštrino ir taip įtemptus Rusijos ir JAV santykius. Bidenas praėjusią savaitę pažadėjo parengti naują planą, kuris atgrasytų Rusiją veržtis į Ukrainą: „Aš ruošiu tai, kas, manau, bus išsamiausių ir prasmingiausių iniciatyvų rinkinys, kad ponui V.Putinui būtų labai labai sunku tęsti ir padaryti tai, ką, kaip nerimaujama, jis gali padaryti.“
JAV kartu su savo sąjungininkais Europoje jau aptarė galimybę įvesti papildomas sankcijas Rusijai, jei ji imsis agresyvių veiksmų. Nors Ukraina nėra NATO narė, ji palaiko glaudžius ryšius su Aljansu ir gavo ginklų iš Vakarų, įskaitant amerikietiškų prieštankinių raketų „Javelin“. Pasak JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino, JAV yra pasirengusios suteikti Ukrainai viską, ko reikia, kad šalis galėtų užtikrinti savo teritorijos gynybą.
Rusija viską neigia Rusijos valdžia neigia invazijos į Ukrainą planus ir teigia, kad daliniai netoli sienos dalyvauja mokymuose.
„Mes savo teritorijoje turime teisę perkėlinėti kariuomenę, bet nėra kalbos apie jokį eskalavimą“, – sakė Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Be to, Rusija kaltina būtent Ukrainą bandymais aštrinti situaciją, o NATO – provokuojančiu elgesiu surengus neplanuotas pratybas Juodojoje jūroje, netoli Krymo.
„Vyksta karinis Ukrainos pumpavimas, kuris kursto Kijevo nusiteikimą sabotuoti Minsko susitarimus dėl Rytų Ukrainos, maitina iliuzijas apie karinį šio konflikto sprendimą“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Rusijos teigimu, pati Ukraina prie bendros sienos pasiuntė 125 tūkst. karių. Pasak Ukrainos gynybos ministro Reznikovo, ukrainiečių pajėgos nieko nedarys, kad išprovokuotų situaciją, tačiau yra pasirengusios atremti galimą agresiją.
„Eskalavimas yra tikėtinas scenarijus, bet ne neišvengiamas, o mūsų užduotis yra užkirsti tam kelią, – kalbėjo Reznikovas. – Turime padaryti taip, kad eskalavimo kaina agresoriui būtų nepriimtina.“
Sukeltų didžiulę krizę
Vis dėlto, anot dienraščio „The New York Times“ kalbintų ekspertų, jei Rusija apsispręs pradėti plataus masto karą, Ukraina beveik neturi šansų. Artėjančio konflikto nuojautą stiprina ir tai, kad pastaruoju metu Rusijos žiniasklaida suaktyvino dezinformacijos kampaniją, esą NATO ir Ukraina pačios kelia grėsmę Rusijai ir taip esą sudaro pretekstą invazijai.
Kaip pažymi „The New York Times“, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukels rimtą krizę nacionalinio saugumo klausimu tiek Europai, tiek Bideno administracijai, kuri yra pareiškusi „geležinį ketinimą“ užtikrinti Ukrainos sienų saugumą ir jos nepriklausomybę. Nors amerikiečiai vis dar tiki, kad krizes geriausia įveikti diplomatija, JAV valstybės sekretorius Blinkenas, Stokholme susitikęs su kolega iš Rusijos Lavrovu, pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos atsakys į Rusijos agresiją prieš Ukrainą „stipriai veikiančiomis ekonominėmis priemonėmis, kurių anksčiau susilaikė panaudoti“.
Vis dėlto, pasak „The New York Times“, niekas nežino, ar tokie grasinimai gali sustabdyti Putiną. Negana to, Rusijos užsienio reikalų ministras jau priminė, kad pastaraisiais metais JAV ne kartą taikė sankcijas Rusijai be, anot Lavrovo, pastebimų rezultatų.
Atsakymas Putinui turėtų būti kitoks
Tarsi mafijos krikštatėvis Rusijos prezidentas Putinas pirmiausia sukuria problemą, o paskui pasiūlo ją išspręsti, jei Vakarai sutiks su nuolaidomis, rašo britų „The Times“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Todėl pokalbis su Bidenu žada pakelti Rusijos lyderio tarptautinį prestižą ir leisti jam paskelbti pageidavimų Vakarams sąrašą, tarp kurių – reikalavimas nutraukti NATO plėtrą, apriboti Aljanso karinį buvimą Europos rytuose ir iš esmės leisti Rusijai suskaldyti Ukrainą.
Lucasas perspėja, kad tikrieji Kremliaus tikslai yra daug platesni – padaryti galą po 1991-ųjų susiklosčiusiai europinei tvarkai, kurioje Rusija daugiau nebemato savęs suvaržytos praeities pažadų ir standartų.
„Todėl Putinas nesustos ties Ukraina. Privertęs mus susitaikyti su jo paranojišku požiūriu jis gali pareikalauti iš kaimyninių šalių demilitarizavimo, stabdyti jose karines pratybas ir galbūt net išvesti NATO pajėgas iš Lenkijos ir Baltijos šalių“, – teigia apžvalgininkas.
Tačiau, pasak Lucaso, juk NATO plėtėsi į rytus visai ne dėl kažkokio slapto plano apsiausti Rusiją žiedu. Priešingai: būtent nuolatiniai Rusijos grasinimai kaimynams privertė juos siekti narystės NATO arba stiprinti ryšius su Aljansu. O pats blokas, priimdamas buvusias Varšuvos pakto nares, iš pradžių tarėsi su Rusija, įtraukė ją į sprendimų priėmimą ir net susilaikė nuo savo pajėgų siuntimo į regioną ir karinių pratybų, kad nesukeltų Maskvai nerimo.
NATO elgesys pasikeitė tik 2010 m., po kibernetinės atakos prieš Estiją, Rusijos karo su Gruzija ir mokymų 2009 m., kurių metu Rusija modeliavo invaziją į Baltijos šalis bei branduolinį smūgį Varšuvai. Anot Lucaso, netgi tada NATO atsakymas dažniausiai būdavo popierinis, o pirmieji (labai riboti) kontingentai į Baltijos šalis ir Lenkiją buvo išsiųsti tik po Rusijos invazijos į Ukrainą 2014 m. Todėl, apibendrina Lucasas, atėjo laikas pasakyti Putinui, kad visi jo skundai yra visiška nesąmonė, bet, užuot tai pasakę, Vakarai vis galvoja, kaip jį nuraminti.
