Dėl sparčiai kylančios infliacijos ir galimos recesijos nerimaujantys amerikiečiia liepą ėmė dar pesimistiškiau vertinti ekonomikos augimo perspektyvas, parodė naujausias tyrimas.

Infliacijai Jungtinėse Valstijose pasiekus aukščiausią per daugiau nei keturis dešimtmečius lygį ir siaučiant karui Ukrainoje, JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurį kas mėnesį skaičiuoja tyrimų organizacija „Conference Board“, liepą smuko nuo 98,4 punkto mėnesiu anksčiau iki 95,7 punkto.

Per pandemiją pinigų susitaupę ir paramos išmokų iš vyriausybės gavę vartotojai buvo kone svarbiausias didžiausios pasaulio ekonomikos atsigavimą po pandemijos skatinęs veiksnys, nes namų ūkiai noriai leido pinigus dideliems pirkiniams, tokiems, kaip būstas, automobiliai ir buities technika.

Tačiau dėl sutrikimų tiekimo grandinėse, kurių dėl Kinijoje vis skelbiamų COVID-19 karantinų dar padaugėjo, paklausa ėmė viršyti pasiūlą ir tokia dinamika pakurstė kainų kilimą.

Tyrimas parodė, kad vartotojai ėmė kur kas pesimistiškiau vertinti dabartinę padėtį, nors jų lūkesčius ateinančiam pusmečiui rodantis poindeksis smuktelėjo visai nežymiai – nuo 65,8 iki 65,3 punkto.

Pasak Lynn Franco iš „Conference Board“, infliacija ir toliau verčia amerikiečius vis pesimistiškiau vertinti ekonomikos būklę bei ateitį.

„Lūkesčių indeksas daugmaž nepakito, tačiau jis tebesilaiko gerokai žemiau 80 punktų žymos, o tai reiškia, kad recesijos rizika niekur nedingo, – pažymėjo ji. – Nerimas dėl infliacijos ir visų pirma dėl kylančių degalų bei maisto kainų ir toliau slegia vartotojus.“

Pasak tyrimų bendrovės „Oxford Economics“ analitikės Lydios Boussour, silpstantis pasitikėjimas, kuris pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 metų vasario, gali padidinti nuosmukio riziką.

„Didėjantis pesimizmas dera su mūsų nuomone, kad vartotojų išlaidos ir ekonomika apskritai, didelės infliacijos, sparčiai kylančių palūkanų normų ir padidėjusio kintamumo finansų rinkose aplinkoje, suka į kur kas lėtesnio augimo kelią“, – sakė ji.