Nauja ekonominė recesija daugybei ekonomistų atrodo kaip finansinė neišvengiamybė, tačiau Amerika toli gražu nėra tam pasiruošusi.
„Recesija gali atrodyti kaip tolimas dalykas, naujausiems duomenims rodant, jog dabartinis, neįprastai ilgas ekonominis augimas tęsis ir toliau. Tačiau ekonominė recesija galiausiai vis tiek įvyks, dėl vienos ar dėl kitos priežasties – taip veikia ekonomika. Ir kai ji ateis, ši šalis nebus tam pasiruošusi“, - teigia „The Atlantic“ apžvalgininkė Annie Lowrey.
Ekonomikos atsigavimas po paskutinės recesijos virto bumu didžiausias pajamas gaunantiems JAV gyventojams, tačiau esantieji apačioje tokios pačios naudos negavo.
„Maždaug pusė respondentų, dalyvavusių Federalinio Rezervo tyrime, atliktame 2015 metais, sakė neturintys nė $400 santaupų „juodai“ dienai, o trečdalis teigė, jog negalėtų padengti trijų mėnesių išlaidų net pardavę savo turtą, pasiskolinę iš savo pensijos kaupimo sąskaitos ar paprašę pagalbos iš draugų ir šeimos narių“, - rašo „The Atlantic“.
„Turtas ir pajamos ir toliau auga tik pačiame viršuje, o milijonų amerikiečių šeimų finansai išlieka labai gležni. Amerikiečiai negyvena blogiau nei per paskutinę recesiją, bet jų finansinė padėtis taip pat nėra ir saugesnė“, - paaiškina leidinys.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad šiuo metu Kapitolijuje bręstantys politiniai ir ekonominiai pokyčiai vis labiau didina ekonominio nuosmukio tikimybę.
„Kalbant apie globalines aplinkybes, politinę valią, ir fiskalinės bei valiutinės politikos jėgas, kita recesija tam tikra prasme atrodo sudėtingiau įveikiama nei paskutinioji. Žinoma, tai nereiškia, kad ji bus didesnė už Didžiąją recesiją. Tačiau tai reiškia, kad ji bus didesnė nei turėtų būti“, - rašo „The Atlantic“.
Pavyzdžiui, prezidento Donaldo Trumpo mokesčių planas numato greitesnę JAV ekonomikos plėtrą ir atlyginimų augimą, bet nepriklausomi analitikai teigia, jog jis gali padidinti biudžeto deficitą ir menkai tepadės ekonomikos augimui.
Bendrasis vidaus produktas liepos-rugsėjo mėnesiais augo 3 proc. kasmetiniu lygiu, palaikomas stiprių verslo investicijų į įrangos atnaujinimą, praėjusį penktadienį pranešė Prekybos departamentas.
Ekonominis atsigavimas prasidėjo buvusio prezidento Baracko Obamos vadovavimo laikotarpiu po 2007-2009 m. krizės, ir tęsiasi jau aštuntus metus bei rodo nedaug sustojimo ženklų.
„Sunku pasakyti, ar mums reikia mokesčių apkarpymų individualiu lygmeniu. (...) Paprastai papildomų fiskalinių stimulų nereikia tada, kai ekonomika jau yra stipri“, - teigia Bernardas Baumohlas, vyriausias globalinių reikalų ekonomistas iš Ekonominių prognozių grupės Prinstone, Naujajame Džersyje.
Baltųjų rūmų patarėjo ekonomikos klausimais Kevino Hassetto publikuota analizė skelbia, kad aukščiausio federalinio korporacinių mokesčių lygio sumažinimas ir teisės į kapitalinių investicijų išlaidų nurašymo verslams suteikimas, kaip siūloma prezidento plane, pagreitintų ekonominį augimą ir padidintų atlyginimus. Jis prognozuoja 3-5 proc. BVP augimą, kuris, per 10 metų laikotarpį, esą atneštų Jungtinėms Valstijoms papildomus $700 mlrd.-$1,2 trln. biudžeto lėšų.
Tačiau Mokestinės politikos centras, pelno nesiekianti Vašingtone veikianti nevyriausybinė organizacija, publikavo savo analizę, kurioje daro išvadą, kad Trumpo mokesčių planas neatneštų didesnės ar ilgalaikės ekonominės naudos. Centro teigimu, jis sumažintų įplaukas iš federalinių mokesčių maždaug $2,4 trln. per ateinantį dešimtmetį ir dar papildomais $3 trln. per kitą dešimtmetį po to, tokiu būdu padidinant JAV nacionalinį įsiskolinimą, kuris jau viršija $20,4 trln. Be to, pasak organizacijos, nors mokesčių apkarpymai iš pradžių paskatintų naują ekonominę veiklą, šią naudą vėlesniais metais atsvertų augantis deficitas, kuris padidins federalinio skolinimosi lygį siekiant finansuoti tuos mokestinius apkarpymus.
Tiesa, bent jau kol kas, ekspertai mano, kad Amerika atsilaikys prieš gresiančią ekonominę recesiją.
„JAV greičiausiai yra geresnėje padėtyje nei didžioji dalis likusio pasaulio, – sako Markas Zandi, „Moody‘s Analytics“ vyriausiasis ekonomistas. – Europos centrinis bankas palaiko neigiamas palūkanų normas, ir fiskalinė situacija Europoje yra kur kas sudėtingesnė. Japonija apskritai nebeturi fiskalinės amunicijos. Kinija išnaudojo daugybę stimulų per Didžiąją recesiją, ir dabar skolos ten yra didžiulė problema.“
