Psichologijos mokslų daktaras ir žurnalistas Romualdas Kriaučiūnas yra aktyvus visuomenininkas, JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) ir Ateitininkų organizacijos narys. 2000-2003 metais buvo JAV LB Krašto valdybos vykdomasis vicepirmininkas, vadovavo Dainavos jaunimo stovyklos direktorių tarybai. R. Kriaučiūnas aktyviai bendradarbiavo spaudoje, parašė per 2 tūkst. rašinių ir buvo apdovanotas JAV LB Kultūros tarybos premija už žurnalistiką. Paprašytas trumpai prisiminti, kokią įtaką jo gyvenimui padarė JAV LB, Romualdas Kriaučiūnas mielai sutiko.
1954 metais dr. Jonas Bajerčius mane pakvietė dirbti jo vadovaujamoje JAV LB Čikagos apygardos valdyboje – turėjau rūpintis jaunimo reikalais. Tuomet pirmą kartą išgirdau apie JAV LB.
Kartu su dviem pagalbininkais nutarėme surengti jaunimo šokius Don Varnas veteranų namuose (Chicago). Užsakėme salę, suradome orkestrą, atspausdinome patrauklius plakatėlius. Juos išnešiojome ir priklijavome ant mums žinomų lietuviškų restoranų, užeigų, parduotuvių langų ar durų.
Pasitaikė puiki, saulėta diena. Atėjus laikui, orkestras užgrojo valsą, tačiau salėje nebuvo nė vienos poros... Bandydamas išsiaiškinti, kas gi nutiko, pamačiau, kad ant mano parengto gana skoningo plakatėlio nėra parašyta šio renginio data! Tai man buvo pamoka. Iš jos išmokau, kad ateityje ant visų, į mano rankas patekusių raštų turi būti data.
Noriu paminėti prelatą Mykolą Krupavičių, vieną iš pokarinės Vokietijos Lietuvių Bendruomenės įkūrėjų. Su juo pirmą ir vienintelį kartą teko susitikti Gražinos Pauliukonytės ir mano vestuvėse 1962 metais (Chicago). Jis man visą gyvenimą buvo ir tebėra lietuvybės apaštalas.
Nuo 1969-ųjų gyvename Lansing mieste (Michigan valstijos sostinė), esančiame apie 85 mylių atstumu į vakarus nuo Detroito. Pastarajame mieste buvo išplėtota labai gaivalinga JAV LB veikla, veikė ,,Žiburio” lituanistinė mokykla, įvairios organizacijos. Į ją daug metų vežiau savo tris sūnus, visi jie baigė šią ugdymo įstaigą. Algimanto Gečio ir Algio Rugieniaus paskatintas mūsų namuose sušaukiau JAV LB Lansing apylinkės steigiamąjį susirinkimą. Po to pirmus devynerius metus teko pirmininkauti šios apylinkės valdybai. Vienas labiausiai įsimintinų įvykių buvo Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmingas minėjimas, surengtas Lansingo vyskupijos katedroje. Apie šį ir kitus įdomesnius įvykius, vykusius mūsų LB apylinkėje, rašiau lietuviškoje spaudoje.
Kartą, Lietuvos partizanų kvarteto koncerto Omaha (Nebraska) metu, teko pabendrauti su vienu koncerto dalyviu. Man paminėjus, kad esu iš Lansing (Michigan), šis pagarbiai ir nuoširdžiai pastebėjo, kad būtent šiame mieste yra labai veikli LB. Tai tik patvirtino mano nuostatą, kad spauda gali būti labai svarbi formuojant save ir informuojant kitus.
Prasidėjus naujajam tūkstantmečiui, tuometis JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Algimantas Gečys mane pakvietė dirbti valdyboje vicepirmininku organizaciniams reikalams. Netrukus sužinojau, kad turėsiu eiti dar ir kitas pareigas – vykdomojo vicepirmininko. Per šią trejų metų (2000-2003) kadenciją teko atstovauti JAV LB Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) suvažiavime Druskininkuose. Kaip tik tada PLB pirmininkas buvo ilgametis mūsų artimas kaimynas Vytautas Kamantas iš Grand Rapids.
Suvažiavime įsitikinau, širdimi pajutau, kaip pasaulio lietuviai brangina lietuvybę ir Lietuvą. Tad patyriau daugybę nepamirštamų išgyvenimų. Šio renginio metu įvairių kraštų atstovai sodino ąžuoliukus netoliese esančioje girioje. Man kartu su tuomete Kanados LB krašto valdybos pirmininke teko garbė pasodinti ąžuoliuką Šiaurės Amerikos lietuvių vardu. Emocine prasme tai buvo labai įsimintinas momentas. Tos akimirkos nuotrauka papuošė “Pasaulio lietuvio” žurnalo viršelį. Kartais pagalvoju, kaip dabar tie ąžuoliukai auga, ar jie bujoja...
Tos pačios JAV LB Krašto valdybos kadencijos metu kilo mintis sušaukti darbo konferenciją. Pasirengimo šiam renginiui organizavimas buvo patikėtas man. 2002-ųjų birželio 7-9 dienomis konferencija vyko Dainavos jaunimo stovykloje prie Manchester (Michigan). Daugelis jos dalyvių buvo jau po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo į Ameriką atvykę lietuviai, siekiantys išlaikyti lietuvybę ir meilę Lietuvai. Norėjome, kad planuojama konferencija Dainavoje būtų prasminga ne tik jos dalyviams, bet ir perskaityti pranešimai bei svarstytos temos būtų prieinami kitiems. Norėjome, kad būsimi panašių konferencijų ir suvažiavimų rengėjai ateityje galėtų pasinaudoti mūsų sukaupta patirtimi, jiems nebereikėtų iš naujo išradinėti dviračio. Sekant šia mintimi, 2002-aisiais, minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, pasaulį išvydo leidinys “Tikėkime savo ateitimi! 2002 m. darbo konferencijos Dainavoje konspektas”. Tai buvo 166 puslapių knyga, kuriai išleisti, kaip ir pačiai darbo konferencijai, buvo sulaukta Lietuvių Fondo paramos.
Kaip jau užsiminiau, nuo jaunystės mėgstu rašyti į lietuvišką spaudą. Rašau įvariomis temomis, įskaitant ir Lietuvių Bendruomenės reikalus. Per daugybę metų susikaupė apie pora tūkstančių rašinių. Beje, mano kompiuteryje saugomas rašinių archyvas apima tik pastaruosius dvyliką metų. Norėdamas pasitikrinti ir kompiuteryje įvedęs raktinius žodžius “JAV LB”, išvydau 208 rašinius, kuriuose minima bendruomenė, sąrašą. Tos mano pastangos buvo pastebėtos ir įvertintos JAV LB Kultūros tarybos, tad 2005 metais už ilgametę veiklą lietuviškoje žiniasklaidoje man buvo skirta Žurnalistikos premija. Po septynerių metų, 2012-aisiais, buvau maloniai nustebintas, kai Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija mane paskelbė laureatu “…už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą, mokslinės, vadybinės, organizacinės patirties perdavimą bei kitus mokslinius pasiekimus”.
Dabar, žvelgiant į tai, ką iki šiol parašiau, atrodytų, kad daugiausia rašau apie tai, ką iš manęs gavo JAV LB, o ne ką aš iš jos gavau. Tačiau labai nesiplėsdamas, trumpai-drūtai galiu pasakyti, kad ji man suteikė progų tobulėti tautine prasme, ugdyti pasitikėjimą savimi, susitikti su talentingais bei nuostabą keliančiais žmonėmis, tapusiais mano gyvenimo mokytojais ar mokiniais. Už visa tai esu dėkingas Lietuvių Bendruomenei.
Romualdas Kriaučiūnas
