Donaldo Trumpo administracijai alkūnėmis braunantis per bet kokius prekybos susitarimus ir vieną po kito atšaukiant Baracko Obamos įvestus reglamentus, viena to auka gali tapti kova su globaline nutukimo epidemija. Jeigu į tai nebus atkreiptas dėmesys, sparčiai augantys nutukimo lygiai gali sulėtinti ar netgi nusverti sveikatos ir gyvenimo trukmės pasiekimus, kuriais didelė pasaulio dalis galėjo džiaugtis pastaruosius kelis dešimtmečius. Ir, stumdama savo maisto kultūrą tokioms šalims kaip Meksika ir Kanada, JAV šią problemą dar labiau padidina.
Vienas iš modernaus globaliojo kapitalizmo paradoksų yra tas, kad kol daugiau nei 800 mln. žmonių visame pasaulyje neturi pakankamai maisto, 700 mln. žmonių, įskaitant 100 mln. vaikų, yra nutukę. Žinoma, šie du dalykai nebūtinai yra susiję tiesiogiai. Didelė dalis pasaulinio bado yra fiksuojama šalyse, kenčiančiose nuo vidaus konfliktų ar stiprios politinės disfunkcijos.
Tačiau nutukimo epidemija turi kur kas platesnį šleifą, paveikiantį tiek išsivysčiusias ekonomikas, tiek kylančias rinkas. Nors egzistuoja tam tikras ryšys tarp nutukimo ir skurdo, svarbu pastebėti, kad nutukimo lygiai turtingose šalyse, tokiose kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada, yra tarp aukščiausių pasaulyje.
Visai neseniai JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) apskaičiavo, kad net 40 proc. visų amerikiečių yra nutukę (t.y., jų kūno masės indeksas yra 30 arba daugiau), įskaitant 20,6 proc. jaunuolių nuo 12 iki 19 metų amžiaus. Pasak CDC, vidutinis amerikietės moters svoris šiandien yra didesnis už vidutinį amerikiečio vyro svorį 1960-aisiais (166 svarai, arba 75 kg). Tais pačiais 1960-aisiais vidutinis amerikietės moters svoris siekė 140 svarų. Tuo tarpu šiandien vidutinis amerikiečio vyro svoris yra 195 svarai. Per tą patį laikotarpį vidutinis amerikiečių ūgis padidėjo tik vienu coliu, arba 2,5 cm. Ta pati dinamika pastebima visame pasaulyje, o nutukimo lygiai nevaldomai auga Europoje, Lotynų Amerikoje ir netgi Kinijoje.
Nors sudėtinga nustatyti ilgalaikę nutukimo įtaką sveikatai, yra daugybė įrodymų, kad jis reikšmingai prisideda prie aukštesnių II tipo diabeto lygių, širdies smūgių ir tam tikrų vėžio formų. Finansiniai nuostoliai taip pat yra įspūdingi ir vien JAV siekia beveik $200 mlrd. per metus.
Nutukimo priežastys yra nevienareikšmės bei sudėtingos. Nepaisant to, vis daugiau įrodymų rodo, kad problemos centre yra perdirbto maisto ir pasyvaus gyvenimo būdo kultūra. Besivystančiose šalyse tarp kitų svarbių faktorių yra ir noras pamėgdžioti vakarietišką gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, sunku ignoruoti faktą, kad suaugusiųjų nutukimo lygis Meksikoje išaugo po 1993 m. pasirašyto Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (NAFTA). Labiausiai prie to prisidėjo tiesioginės užsienio investicijos į perdirbto maisto pramonę ir greito maisto reklamas.
Meksikoje saldintų gėrimų suvartojimas tarp 1993 ir 2014 m. kone patrigubėjo, o naujas mokestis jiems tik nežymiai sumažino tokių gėrimų paklausą. Kita NAFTA prekybos partnerė Kanada patyrė panašų nutukimo lygio augimą, dalinai dėl JAV importų, kurie lėmė smarkų fruktozės kainos kritimą.
Deja, kol kas JAV vyriausybės kontrolieriai buvo labai lėti bandydami pakeisti šias tendencijas, pavyzdžiui, padedant šviesti visuomenę apie mitybos mokslą. Ir, jau pernelyg ilgai, didžioji dalis vyriausybės švietimo, nukreipto prieš nutukimą, rėmėsi kalorijų skaičiavimu, neatsižvelgiant į tai, kad skirtingi produktai turi skirtingą poveikį apetitui (kaip savo puikioje naujoje knygoje „Always Hungry“ pabrėžia Davidas Ludwigas, Harvardo medicinos mokyklos profesorius).
Vyriausybė savo rankose turi ir kitų priemonių, be švietimo, pakeisti žmonių mitybos įpročiams. Ji gali ir turi labiau apriboti reklamas vaikams, kaip tą padarė JK, Prancūzija ir kelios kitos šalys. Be šito, Ludwigas, Dariushas Mozaffarianas iš Tufts universiteto ir aš siūlome įvesti mokestį perdirbtam maistui, panašiai kaip tabakui. Iš jo surinktas pelnas galėtų būti skiriamas sveikesnių alternatyvų subsidijoms.
Kennethas Rogoffas yra Harvardo universiteto ekonomikos ir visuomenės politikos profesorius bei buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas.
