Rugpjūtį Lietuva uždraudė į šalį atvykti su „Hezbollah“ organizacija susijusiems asmenims ir šią organizaciją paskelbė teroristine. Padėkoti Vilniui už tokį sprendimą atvyko JAV ambasadorius Nathanas A. Salesas, kuris LRT.lt teigia, kad terorizmo grėsmė Vakaruose nemažėja – negalima atmesti, kad ateityje teroristai pasimokys iš Rusijos vykdomų disidentų nuodijimų, pandemijos ir pereis prie biologinių ginklų.
Ambasadoriaus rangą turintis Nathanas A. Salesas vadovauja JAV Valstybės departamento Kontraterorizmo biurui. Išskirtiniame interviu LRT.lt jis teigia, kad JAV yra dėkinga Lietuvai už lyderystę Baltarusijos krizės akivaizdoje bei tvirtus įsipareigojimus NATO – kurios paskirtis tebėra atgrasyti blogą Rusijos elgesį.
– Lietuva kvietė JAV imtis veiksmų reaguojant į padėtį Baltarusijoje. Kokios reakcijos galime tikėtis, ar šią temą aptarėte Lietuvoje su šalies pareigūnais?
– Taigi iš dalies esu čia, kad padėkočiau Lietuvai už lyderystę šuo svarbiu klausimu. Pasaulis stebi įvykius Baltarusijoje, mes matome – žmonės suimami, dingsta, su jais elgiamasi žiauriai dėl to, kad jie naudojasi savo teise taikiai protestuoti ir žodžio laisve.
Įvykę rinkimai nebuvo tokie, kokius galėtų pripažinti bet kuri Vakarų ar Vidurio Europos demokratija. Mes kvietėme surengti naujus rinkimus, kurie užtikrintų, kad baltarusių balsai bus išgirsti ir, dar svarbiau, jų balsai bus suskaičiuoti.
– O ar svarstoma ir sankcijų įvedimo galimybė?
– Visi variantai yra padėti „ant stalo“. Šiandien negaliu pareikšti nieko, bet galiu pasakyti, kad mes niekada neatšaukėme sankcijų, kurias įvedėme 2006 metais Baltarusijos pareigūnams ir valstybiniams verslams. Atrodo, JAV sankcijos taikomos 16 asmenų, tarp jų ir Lukašenkai, taip pat 9 verslams, priklausantiems valstybei. Šių sankcijų neatšauksime ir visada ieškome, kokių papildomų veiksmų galėtume imtis, kad paremtume Baltarusijos žmones, siekiančius tikros demokratijos.
– Dirbate kontraterorizmo srityje. Ar, jūsų nuomone, pandemija pakeitė terorizmo grėsmę? Pastaruoju metu Vakaruose nevyko didelių teroristinių atakų, ar tai rodo ilgalaikį pokytį?
– Teroristai neturi laisvadienių, net ir pandemijos metu. Taigi vis dar esame sutelkę dėmesį į grėsmes, kurias kelia „Al Qaeda“, ISIS ar tokios valstybių remiamos grupuotės kaip „Hezbollah“ – tai Irano galingiausia teroristinė pagalbininkė.
Tai kita priežastis, kodėl esu čia, – kad padėkočiau Lietuvos sąjungininkams už parodytą lyderystę, nes jie neseniai priėmė sprendimą pripažinti tikrovę, kad visa „Hezbollah“ yra teroristinė organizacija ir skirtumų tarp jos karinių ir politinių šakų nėra. Mes esame dėkingi už draudimą, kurį Lietuva įvedė visoms su „Hezbollah“ susijusioms kelionėms.
Norėtume, kad daugiau valstybių Europoje pasektų Lietuvos žingsniu. Dėl šios grupės keliamos grėsmės konsensusas Europoje auga. Jungtinė Karalystė visą „Hezbollah“ priskyrė (teroristinėms organizacijoms – LRT.lt) pernai, Vokietija taip padarė vos prieš kelis mėnesius. Tai tinkamas laikas. Praėjusią savaitę pirmą kartą paviešinau, kad JAV žino apie „Hezbollah“ buvimą čia, Europos viduryje.
Mes matėme, kad „Hezbollah“ kuria savo ginklų sandėlius, kaupia tonas amonio nitrato tokiose šalyse kaip JK, Vokietija, Šveicarija, Italija, Graikija ir keliose kitose. Kaip matėme per Beiruto uosto sprogimus, amonio nitratas yra tikrai pavojinga medžiaga ir vienintelė priežastis, dėl kurios „Hezbollah“ ją kauptų Europoje – kad čia turėtų ginklus rengti teroristiniams išpuoliams, kai jų šeimininkai Teherane nuspręs, kad tai gera mintis.
– NATO nuo kovos su terorizmu grįžo prie ankstesnės karinio atgrasymo politikos. Ar terorizmo grėsmė tapo antraeile Aljansui?
– NATO yra sėkmingiausias aljansas pasaulio istorijoje ir gali vienu metu daryti kelis dalykus. Mūsų šalims grėsmę kelia ir teroristinės grupuotės, ir blogų ketinimų turintys valstybiniai veikėjai. Mums svarbu, kad Aljansas gebėtų tvarkytis su visomis skirtingomis mums kylančiomis grėsmėmis.
Manome, kad NATO yra būtent ta organizacija, kuri tai gali. Prezidentas Trumpas ragino NATO daryti daugiau kovoje su terorizmu ir esame dėkingi ne vienai NATO sąjungininkei, kuri prie to prisijungė, bei pačiai NATO, kuri kovoje su terorizmu daro daugiau.
Bet kartu NATO aljanso širdis visada buvo Rusijos blogo elgesio atgrasymas. Ir tai lieka svarbus NATO tikslas. Mūsų įsipareigojimas Aljansui yra nesulaužomas – žinome, kad Lietuvos taip pat. Esame dėkingi Lietuvai, kuri viena iš nedaugelio įgyvendina savo įsipareigojimus 2 proc. BVP skirti nacionalinei gynybai. Tai rodo, kad Lietuva yra tiek pat įsipareigojusi NATO kiek ir mes.
– Ar didėja grėsmė, kad dėl pandemijos teroristai gali linkti naudoti biologiniu ginklus?
– Sunku pasakyti tiksliai, ką teroristai planuoja daryti. Žinome, kad jie nuolat keičia ir vysto savo amatą. Todėl turime atkreipti dėmesį į riziką, kad jie gali pasimokyti iš to, ką rusai darė cheminiais ginklais nuodydami disidentus.
Kartu turime suvokti, kad teroristai gali žvelgti į pasaulinę pandemiją ir galvoti: „Galbūt verta išbandyti biologinį karą.“
Nėra ženklų, kad tai įvyks greitai, bet negalime būti garantuoti vien dėl to, kad teroristai tokių technologijų dar nenaudojo anksčiau. Turime ir toliau – ir kaip NATO aljansas, ir dvišališkai – dirbti kartu bei užtikrinti, kad mirtiniausi ginklai neatsidurs teroristų rankose.
– Neseniai Lietuvoje buvo teisiamas radikalizuotas šalies pilietis, norėjęs susprogdinti savadarbę bombą. Ar vidinio terorizmo grėsmė didėja?
– Ši grėsmė mums taip pat kelia nerimą. Mūsų pagrindinis dėmesys krypsta į islamistinį terorizmą, kuriam atstovauja „Al Qaeda“, ISIS bei valstybių remiamos grupuotės, pavyzdžiui, Irano revoliucinė gvardija, „Hezbollah“.
Bet kartu turime galvoti apie visą teroristinių grėsmių spektrą. Mums nerimą kelia ir „baltųjų viršenybės“ terorizmas, kurį JAV vadiname „REMT“ (rasiškai ar etniškai motyvuojamu terorizmu, angl. racially or ethnically motivated terrorism). Matėme atakas Kraistčerče Naujojoje Zelandijoje, prieš sinagogas JAV nukreiptus išpuolius. Prezidentas Trumpas persmerkė „baltųjų viršenybę“ ir „baltųjų viršenybės“ smurtą.
Mūsų administracija ėmėsi veiksmų prieš šią grėsmę taip, kaip nė viena ankstesnė. Vos prieš kelis mėnesius mes teroristinėms organizacijoms priskyrėme Rusijoje veikiančią „baltųjų viršenybės“ grupuotę „Rusijos imperinis judėjimas“. Ši grupė treniruoja žmones vykdyti teroristinius išpuolius, pavyzdžiui, Skandinavijoje.
Mes pagalvojome, jog svarbu nusiųsti žinią, kad JAV smerkia visų rūšių terorizmą, nepriklausomai nuo ideologinės motyvacijos. Todėl mums buvo svarbu pranešti apie šį priskyrimą.
– Riba tarp būtino ir perteklinio stebėjimo, kai valstybės, siekdamos užkirsti kelią terorizmui, stebi savo piliečius, yra plona. Ar valstybės yra pasirengusios tinkamai, kad jos neperžengtų?
– Svarbu užtikrinti tinkamą balansą tarp saugumo ir laisvės, privatumo. Tai gali padaryti tik laikydamasis įstatymų. JAV turime, sakyčiau, geriausiai teisiškai sustyguotą stebėjimo režimą pasaulyje. Pagrindinė taisyklė – prieš vykdydamos stebėjimą, žvalgybos agentūros privalo iš specialaus teismo gauti tam leidimą.
Dauguma valstybių neturi tokių suvaržymų, bet JAV turi. Mūsų nuomone, tai pats efektyviausias būdas užkirsti kelią nepageidaujamam stebėjimui iš valdžios pusės, kartu mūsų žvalgybos pareigūnams suteikiant reikiamus įrankius, kad galėtų saugoti mūsų šalį.
– Ar JAV nebuvo padariusi klaidų, kai agentūros išnaudojo įstatymus ir neveikė pagal visuomenės interesus?
– Žinoma, mes pasimokėme iš pažeidimų 7 ir 8 dešimtmečiuose. Ir tai paskatino imtis pokyčių teisėje, kurie buvo pradėti įgyvendinti 8 deš. pradžioje. Jais užtikriname, kad fronto linijose esantys pareigūnai galėtų rinkti žvalgybinę informaciją, kurios reikia saugant mus. Bet jie tai daro laikydamiesi įstatymų ir nepažeisdami privatumo. Pasimokėme iš praeities klaidų.
