Jonas Laurinavičius gimė 1938 m. liepos 7 d. Pajautuose (Onuškio valsčius, Trakų apskritis). Žurnalistas, filologas, kraštotyrininkas, humoristas, redaktorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Prieš keletą metų pasitraukęs iš laikraščio „Kaišiadorių aidai“, kuriam vadovavo 25-erius metus, redaktoriaus pareigų, kasmet išleidžia po keletą savo knygų, redaguoja kitų autorių leidinius, palaiko glaudžius literatūrinius, kraštotyrinius ryšius su bibliotekomis, bičiuliais ir bendražygiais.

Pelnęs gausybę diplomų, prizų, garbės ir pagyrimo raštų, padėkų ir medalių  už nuoširdų darbą kraštotyroje, pagarbą literatūriniam žodžiui.

2008 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.

Žurnalistika – mano gyvenimas.
Spindintis kelias nuo vaiko dienų
Nenurimstantis kaip srovenimas.
Su knyga ir su plunksna
Laimingas esu.

Jonas Laurinavičius

Aforizmai iš ruošiamos spaudai Jono Laurinavičiaus knygos „Brūkštelėjimai“:

Kaip slidu, jei gyvenime viskas – lyg sviestu patepta.

*

Jeigu daug žinai, tai būk protingas: neprasižiok ten, kur nereikia.

*

Paskutinis teismas beapeliacinis.

*

Gražus kaip iš rinkiminio stendo.

*

Ten, kur visi šventuoliai, lauk velniavos.

*

Ne kiekvienas milijonierius sugeba vinį į sieną įkalti...

*

Klaidos pagyvina gyvenimą.

*

Skelbimas: „Pirksiu Ezopo kalbos žodyną“.

*

Iki gyvos galvos nuteisia ir begalvius.

*

Tuščias žmogus kiaurai matomas.

*

Kur jau kur, bet savo laidotuvėse dalyvauti privalai.

*

Nacionalinis paveldas: ruginukė ir lašiniai.

*

Milijonierius irgi atliekamų pinigų neturi.

*

Ilgainiui ir protas susidėvi.

*

Pykti ant savęs niekas nedraudžia.

*

Gyvenimas visus pribaigia.

*

Kryžkelės – apmąstymų stotelės.

*

Alkoholikai be pagirių, alkoholikai be ateities.

*

Šios dienos gyvenimo kitai dienai neatidėsi.

*

Net ir stovėdamas vietoje esi gyvenimo keleivis.

*

Kai kam du smegenų pusrutuliai nesueina.

*

Mėgaudamasis malonumais, neprarask gyvenimo skonio.

*

Suklumpa ir einantys rožėmis klotu keliu.

*

Rašydamas nekrologą, jis nejautė jokio pykčio biznio partneriui.

*

Moterys tik tiek tenori, kad viskas būtų taip, kaip jos nori.

*

Ne kvailam suprasti, kad jis kvailas.

*

Dailininkui: piešk nepiešęs gyvenimą gražiausiomis spalvomis, bet jis vis tiek spalvingesnis natūroje.

*

Toks ilgas ilgas mano gyvenimas, kad aš baigiu jį ir užmiršti...

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė