Izraelis yra pasiryžęs sunaikinti „Hamas“, tačiau kol kas nėra aiškiai nurodęs, kas ją po karo pakeistų Gazos valdžioje, o stebėtojai mano, kad lemiamą vaidmenį šiame procese suvaidins Vašingtonas.
„Aišku viena – karui pasibaigus, „Hamas“ Gazos Ruožo nebevaldys,“ – naujienų agentūrai AFP sakė Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy. Tuo tarpu Izraelio ginkluotosios pajėgos didina savo atakų intensyvumą ir rengiasi visų laukiamam sausumos puolimui.
Po spalio 7 d. įvykdytų išpuolių, per kuriuos Palestinos islamistų judėjimo teroristai kirto valstybės sieną ir nužudė 1 400 žmonių, Izraelis tesiekė vieno – „sunaikinti „Hamas“.“
Nuo to laiko jis vykdo žiaurų atsakomąjį bombardavimą, per kurį „Hamas“ valdomos Gazos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu jau žuvo daugiau nei 5 000 žmonių.
Nepaisant to, kad 2008 m., 2012 m., 2014 m. ir 2021 m. jau buvo kilę karai su „Hamas“ vadais Gazoje, Izraelis niekada negrasino visiškai nuversti šį nedidelę 2,4 mln. gyventojų turinčią teritoriją valdantį judėjimą.
Nuo tada, kai 2007 m. į valdžia atėjo „Hamas“ Izraelio ir Egipto blokados sąlygomis gyvenančioje teritorijoje po spalio 7 d. išpuolių prasidėjo vis didėjanti humanitarinė krizė – srityje praktiškai visai nutrauktas vandens tiekimas, trūksta maisto ir kitų būtinųjų priemonių, daugiau nei milijonui gyventojų teko palikti namus.
Nors Izraelis savo karius ir naujakurius iš Gazos išvedė dar 2005 m., tuo užbaigdamas 1967 m. prasidėjusią okupaciją, tarptautinė bendruomenė mano, kad būtent jis privalo užtikrinti, kad būtų tenkinami pagrindiniai šios mažos teritorijos gyventojų poreikiai ir tiekti jiems elektros energiją, maistą ir vaistus.
„Perduoti raktus“
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šį karą pavadino „žūtbūtiniu“. O jo vyriausybė tikisi atsikratyti bet kokios atsakomybės už Gazą, tikėdamasi, kad po karo regione susiformuos „nauja realybė“.
Pasibaigus šiuo metu vykdomiems Gazos antskrydžiams ir veiksmams šiame ruože, kaip yra pasakęs gynybos ministras Yoavas Gallantas, „trečiuoju etapo“ būtų „naikinama Izraelio atsakomybė už Gazos Ruožo gyventojus, o Izraelio gyventojų saugumo atžvilgiu atsirastų naują realybė“.
Tačiau nė vienas ministras neužsiminė apie tai, kas ateityje valdys Gazą.
Kaip niekas neužsiminė ir apie tai, kad Izraelis gali vėl okupuoti ruožą – karinę ir finansinę tokios baigties naštą būtų sunku pakelti.
„Su partneriais aptariame galimybes,“ – sakė vyriausybės atstovas E. Levy.
Izraelis nori „perduoti raktus“ trečiajai šaliai, pasakė nežinomu likti pageidavęs šaltinis užsienio reikalų ministerijoje.
Pasak buvusio Izraelio vyriausybės saugumo specialisto Eitano Shamiro, šiuo metu einančio Jeruzalės Begin-Sadato strateginių tyrimų centro vadovo pareigas, lemiamą žodį sprendžiant Gazos ateitį tars Vašingtonas.
Jo teigimu, JAV jau dabar „stebėtojo“ teisėmis dalyvauja Izraelio veiksmuose prieš „Hamas“.
„Amerikiečiams ir Izraeliečiams labiausiai patiktų toks variantas, kad, tarkim, Saudo Arabijai finansuojant, su Palestinos savivalda būtų suformuota tarptautinė struktūra,“ – Samiras sakė naujienų agentūrai AFP, pridurdamas, kad JAV ir Europa šiame procese galėtų teikti administracine pagalbą.
Kitos regiono šalys tyli
Praėjusią savaitę lankydamasis Izraelyje, JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė tvirtą paramą Netanyahu, perspėdamas kitas regiono šalis nesikišti į konfliktą ir suteikdamas beveik 15 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos, tuo pačiu perspėdamas Izraelį, kad jo „pyktis“ neturėtų peržengti ribų.
Tačiau ir Vašingtonas ligi šiol konkrečiai nepaaiškino, kaip jis įsivaizduoja Gazos ateitį.
„Reikia rasti kažką, kas padėtų užtikrinti, kad „Hamas“ negalėtų to pakartoti, tačiau tuo pačiu nebūtų grįžta prie Izraelio valdžios Gazoje, nes jie to nepageidauja,“ – sekmadienį TV kanalui CBS sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Yra įvairių minčių apie tai, kaip viskas galėtų būti toliau ir visas jas būtina apsvarstyti, kol Izraelis kovoja su esama grėsme.“
Šaltinis Izraelio užsienio reikalų ministerijoje užsiminė, kad padėtį galėtų išgelbėti Egiptas, nors Kairui jau dešimtmečius pavykdavo sėkmingai atsilaikyti prieš spaudimą imtis reikšmingesnio vaidmens.
Egiptui ir Jordanijai didelį susirūpinimą kelia tai, kad dėl karo gali pradėti plūsti nauja Palestinos pabėgėlių banga.
Jokios intervencijos kol kas nėra pasiūliusi nė viena arabų ar musulmonų šalis.
Viena galimybė, kuria palaiko Izraelio opozicijos lyderis Yairas Lapidas, yra ta, kad valdžią galėtų perimti Palestinos savivalda.
Savivalda jau dabar padeda Izraeliui kontroliuoti kai kuriuos okupuotos Vakarų Pakrantės regionus, tačiau garbaus amžiaus sulaukusio Palestinos lyderio adresu nuo karo pradžios pasigirsta vis daugiau kritikos.
Kaip ten bebūtų, Tarptautinės krizių grupės paskelbtame pranešime teigiama, kad yra „mažai vilties, kad itin nepopuliari PS po Izraelio invazijos galėtų sugrįžti į Gazą ir nebūtų laikoma priešu
Be to, nėra aišku, ar Izraelis norėtų, kad Vakarų Pakrantę ir Gazą valdytų viena valdžia,“ – teigiama ekspertų grupės pranešime.
