Šią savaitę Lietuvoje lankęsis ir su prezidente susitikęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas nuramino lietuvius – pasak jo, šalies ekonomika yra stabili ir ateityje augs. Vis dėlto, EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria nesiryžo spėlioti, kada Lietuvą galėtų įstoti į EBPO.
„Lietuvos ekonomika dirba gerai ir ji dirbs geriau ateityje. Ji yra atvira, todėl priklausoma nuo išorinių veiksnių. (...) Iš esmės mes vis dar patiriame finansinės krizės pasekmes. Kaip tai veikia Lietuvą? Lietuva yra didelio bloko dalis, kuris yra didžiausias prekybos blokas pasaulyje“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaitė pirmadienį sakė A.Gurria.
Anot jo, pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką Lietuvai, yra tie patys, kaip ir kitur – tai Europos Sąjungos bei Rusijos ekonomikos ir viso pasaulio ekonominės tendencijos.
„Mes neturime datos (kada Lietuva galėtų tapti EBPO nare – red. past.), nes manome, kad tai yra per daug svarbu, jog skubėtume. Tai yra procesas, kurio pagrindinė dalis yra esmė, jog procesas būtų kokybiškas“, - kalbėjo A.Gurria.
Šalies vadovė D.Grybauskaitė po susitikimo su EBPO generaliniu sekretoriumi tvirtino, jog organizacija teigiamai vertina Lietuvos pastangas užsitikrinant energetinį saugumą ir dujų bei elektros energijos tiekimo šaltinių įvairovę, o taip pat gerai vertina ir bendrą šalies ekonominę situaciją.
„EBPO narėmis tampa tik išsivysčiusios, ekonomiškai stiprios ir stabilios valstybės. Reikalavimai tapti šios organizacijos nare yra griežti, tačiau jie verčia labai pasitempti. Lietuvai juos įgyvendinus naudą pajus visi šalies žmonės“, - prezidentūros išplatintame pranešime spaudai cituojama D.Grybauskaitė.
Pasak jos, norint greičiau prisijungti prie EBPO, Lietuvai dar reikia įgyvendinti valstybės valdomų įmonių reformą, pakeisti miškų įstatymą ir mažinti urėdijų skaičių, gerinti sveikatos apsaugos sistemą ir vartotojų teisių apsaugą, kryptingai siekti dar geresnio mokesčių surinkimo, skatinti rinkos liberalizavimą, skaitmeninę ekonomiką, inovacijas ir mokslinius tyrimus.
Šalies vadovė D.Grybauskaitė po susitikimo su EBPO generaliniu sekretoriumi tvirtino, jog organizacija teigiamai vertina Lietuvos pastangas užsitikrinant energetinį saugumą ir dujų bei elektros energijos tiekimo šaltinių įvairovę, o taip pat gerai vertina ir bendrą šalies ekonominę situaciją.
Pasak EBPO ekspertų, Lietuvos fiskalinė politika taip pat turi būti koreguojama, kad atitiktų su senėjančia visuomene bei galimais makroekonominiais sukrėtimais susijusius fiskalinius iššūkius, o esama mokestinė sistema nepakankamai skatina augimą. EBPO teigimu, žemas energetinis efektyvumas taip pat didina Lietuvos pažeidžiamumą pasauliniams energijos kainos sukrėtimams ir kelia grėsmę, kad nebus pasiekti klimato kaitos tikslai.
„Vyriausybė, remdamasi ekspertų rekomendacijomis, pasirengusi įgyvendinti reikiamas reformas. Mūsų tikslas perimti ir pasidalinti patirtimi, siekiant užtikrinti valstybės valdymo kokybę, pritraukti daugiau investicijų, didinti konkurencingumą“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis teigia palankiai vertinantis EBPO įžvalgas dėl mokesčių sistemos.
Tuo tarpu kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus problemą organizacijos analitikai siūlo spręsti toliau skatinant mokymąsi darbo vietoje bei bendradarbiavimą tarp verslo ir švietimo įstaigų. Mokant didesnius atlyginimus ir investuojant į mokytojų lavinimąsi, anot EBPO, būtų galima paskatinti daugiau gerai besimokančių absolventų rinktis mokytojo profesiją, o tai savo ruožtu padėtų pagerinti vidurinių mokyklų mokinių pagrindinių įgūdžių rezultatus.
„Skirsime dėmesį tyrimams, inovacijų skatinimui. Reikia gerinti švietimo ir mokymosi kokybę. Darbo užmokesčio nelygybė, sunkumai įsidarbinant nekvalifikuotiems darbuotojams bus sprendžiami taikant naują socialinio darbo modelį“, – teigė A.Butkevičius.
Oficialų prašymą tapti EBPO nare Lietuva įteikė 2002 metais, o pradėti stojimo procesą buvo pakviesta 2015 metų birželį. Šiemet sausį šaliai įteiktas pradinis memorandumas. Lietuva organizacijos nare norėtų tapti ne vėliau kaip 2018 metais.
Lietuva aktyviai dalyvauja EBPO komitetuose ir darbo grupėse, jos atstovai bendradarbiauja su EBPO ekspertais konkurencijos stiprinimo, ekonomikos liberalizavimo ir kovos su korupcija srityse. Šalis taip pat prisideda teikiant EBPO paramą Ukrainai.
Dėl itin griežtų reikalavimų EBPO narėmis gali tapti tik itin ekonomiškai stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės. Šis klubas dabar vienija 34 šalis.
Nuotraukoje: Angelas Gurria ir Dalia Grybauskaitė
