Italijos vyriausybė skelbia, kad po pastarąją savaitę šaliai smogusių galingų žemės drebėjimų serijos be namų likusių ir laikiname prieglobstyje atsidūrusių žmonių skaičius viršijo 22 000.
Italijos Civilinės apsaugos agentūra antradienį išplatintame pranešime pažymi, jog daugiau nei 15 000 tų žmonių rado prieglobstį savo bendruomenėse, dažniausiai – tokiuose viešuose pastatuose kaip mokyklos ar sporto arenos. Dar 6 000 yra apsistoję viešbučiuose ties Markės provincijos pakrante, o dar 700 glaudžiasi viešbučiuose Umbrijoje.
Vyriausybės teigimu, sekmadienį smogęs 6,6 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas paveikė daugiau nei 100 000 žmonių, padarydamas žalą jų turtui ar priversdamas juos bėgti iš namų. Laimei, apie žuvusiuosius nepranešama, nes labiausiai pažeidžiami miestai buvo evakuoti anksčiau, kai juos prieš kelias dienas taip pat sukrėtė stiprūs žemės virpesiai. Vis dėlto, gauta pranešimų apie žmonių sužalojimus.
Naujausia žemės drebėjimų serija kilo tame pačiame regione, kuris dar tik mėgina atsitiesti po mirtino žemės drebėjimo rugpjūtį. Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi sekmadienį davė pažadą atstatyti suniokotus miestus, kuriems milžinišką žalą padarė galingiausias žemės drebėjimas per 36-erius metus, sugriovęs senovinius pastatus ir palikęs tūkstančius žmonių priklausomus nuo humanitarinės pagalbos.
„Mes atstatysime viską – namus, bažnyčias, parduotuves, - sekmadienį surengtos naujienų konferencijos metu kalbėjo Renzi. – Žala buvo padaryta nuostabiam regionui, kuris yra kupinas grožio.“
Šalį supurtęs žemės drebėjimas įvarė nemažai baimės žmonėms, vis dar puikiai menantiems mirtiną drebėjimą rugpjūčio mėnesį, kuomet žuvo 300 žmonių. Italijos ir kitų šalių seismologų teigimu, labai tikėtina, kad tai – dar ne paskutiniai virpesiai šioje žemės drebėjimų serijoje.
„Mes negalime atmesti dar galingesnių žemės virpesių tikimybės“, - sakė Didžiosios Britanijos Geologinės tarnybos atstovė Margarita Segou, atkreipdama dėmesį į panašią žemės drebėjimų seriją, anksčiau šiais metais smogusią Japonijai.
JAV Geologinė tarnyba iš pradžių nurodė, kad žemės drebėjimas siekė 7,1 balo pagal Richterio skalę, tačiau vėliau jo galingumą sumažino iki 6,6 balo. Tuo tarpu Europos ir Viduržemio jūros regiono seismologinis centras nurodė, kad žemės drebėjimo galia siekė 6,5-6,6 balo, o jo epicentras susidarė už 100 mylių į šiaurės rytus nuo sostinės Romos, tarp Mačeratos ir Perudžos, netoli Kastelsantangelo, Nordžijos ir Prečio miestų, kuriuos labiausiai paveikė ankstesni žemės virpesiai praėjusį trečiadienį, likus keturiomis dienomis iki žemės drebėjimo sekmadienį. Virpesiai kilo ankstyvą sekmadienio rytą, 7 val. 40 min. vietos laiku.
Nordžijos miesto vienuoliai, prieš tai rinkę lėšas savo šimtmečių senumo vienuolyno restauracijai, pardavinėdami savo pačių virtą alų, pranešė, jog pastatas, kurį susilpnino pastarojo meto virpesiai, sekmadienį galutinai sugriuvo.
„Panašu, kad sugriautas ištisas miestas“, - naujienų agentūrai ANSA sakė Nordžijos miestui padarytą žalą įvertinusi pareigūnė Giuseppina Perla. Senovinės miesto gynybinės sienos taip pat patyrė žalą, kaip ir pagrindinė jo bažnyčia, garsėjusi savo XV a. freskomis.
Usitos miesto mero teigimu, tame mieste taip pat buvo sugriauta 90 proc. namų, praneša Italijos laikraštis „La Repubblica“.
Didelė dalis iš paveiktų vietų evakuotų žmonių iki šiol miega automobiliuose ar glaudžiasi laikiname prieglobstyje bei viešbučiuose, tad dabar dauguma regiono istorinių senamiesčių daugiausiai yra tušti.
Šią savaitę pranešta ir apie tai, kad, po paskutiniųjų žemės drebėjimų serijos, senoviniame Romos Koliziejuje pasirodė įtrūkimų, o svarbiame turistų traukos objekte, Šv. Pauliaus bazilikoje, nuo lubų nutrupėjo tinkas, praneša ANSA.
„Paskutinį kartą tokio masto žemės drebėjimas šaliai smogė 1980-aisiais“, - sakė Civilinės apsaugos agentūros vadovas Fabrizio Curcio, turėdamas omenyje 6,9 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą 1980-ųjų lapkritį, pražudžiusį net 3 000 žmonių ir padariusį neatitaisomą žalą Kampanijos regionui ir jo sostinei Neapoliui.
