Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as antradienį atidengė memorialinę lentą prie satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ buvusio redakcijos biuro, pradedant minėti prieš metus toje vietoje ir per tolesnes dvi dienas įvykdytus šiurpius išpuolius. Aukų artimieji susirinko kartu su Hollande'u ir kitais garbingai svečiais prie pastato, kur praėjusių metų sausio 7 dieną vyko „Charlie Hebdo“ redaktorių pasitarimas, kai vidun įsiveržė du iki dantų ginkluoti broliai, kurie nužudė 11 žmonių. Memorialinėje lentoje sakoma: „Teroristinės atakos prieš žodžio laisvę aukų atminimui.“
Per tylią gedulingą ceremoniją dulkiant lietui Hollande'as, šalia kurio stovėjo Paryžiaus merė Anne Hidalgo, taip pat padėjo vainiką po lenta, ant kurios surašyti redakcijoje nušautų 11 žmonių vardai. Po to ceremonijos dalyviai perėjo į šalimais esančią gatvę atidengti atminimo lentelės toje vietoje, kur vienas dviejų džihadistų, sprunkančių iš atakos vietos, šovė į sužeistą policininką, gulėjusį ant šaligatvio.
Ir viso 17 žmonių žuvo per tas tris baisias dienas įvykdytas atakas, pramintas „Prancūzijos rugsėjo 11-ąją“. Tie išpuoliai pradėjo virtinę džihadistų smūgių visoje šalyje, kurių kulminacija tapo lapkričio 13-osios žudynės Paryžiuje. Per ceremoniją musulmono policininko žūties vietoje ant šaligatvio matėsi dažais išpurkštas užrašas, reiškiantis palaikymą velioniui pareigūnui – „Je suis Ahmed“ („Aš esu Ahmedas“), ir raudonos, baltos bei mėlynos spalvos Prancūzijos vėliava. Po atakų redakcijoje žmonės visame pasaulyje pasigavo frazę „Je suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“), reikšdami solidarumą su nužudytais žurnalistais, kurie tapo taikiniu dėl jų leidinio išspausdintų pranašą Mahometą vaizduojančių karikatūrų.
Vėliau Hollande'as pagerbė keturis žmones, žuvusius žydų maisto parduotuvėje per kitą ataką, atgaivinusią nerimą dėl antisemitizmo šalyje, kurios žydų bendruomenė yra didžiausia Europoje.
„Charlie Hebdo“ specialiame metinių numeryje dėl pernai vykdyto smurto Prancūzijoje kaltinami islamo fundamentalistais, organizuotos religijos, neryžtinga vyriausybė ir žvalgybos nesėkmės. Savaitraščio redakcijoje nužudyto apsaugininko našlė antradienį sakė, kad reikalaus ištirti leidinio apsaugos priemones. Ingrid Brinsolaro tvirtino, kad jos velionis vyras „įžvelgė trūkumų“ ir saugumo stygių biure, o „tokiomis sąlygomis jis negalėjo tinkamai atlikti savo darbo“. Vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve'as sakė esantis atviras tyrimo idėjai, bet taip pat teisino vyriausybės pastangas užtikrinti saugumą. Jis tvirtino, kad pareigūnai nuo praeito pavasario išardė 18 ekstremistų verbavimo tinklų, areštavo atakas planavusias 11 grupių, taip pat užkirto kelią šešioms planuotoms atakoms.
Šalyje tebegalioja nepaprastoji padėtis po lapkričio 13-osios atakų, nusinešusių 130 žmonių gyvybių, o per atminimo ceremonijas antradienį buvo sustiprintos apsaugos priemonės.
