Kai „Wall Street Journal“ praėjusią savaitę pranešė apie $400 milijonų išmoką grynaisiais Iranui iš karto po to, kai sausį šis paleido iš kalėjimo keturis amerikiečius, įskaitant „Washington Post“ žurnalistą Jasoną Rezaianą, respublikonai suskubo apkaltinti Vašingtoną sumokėjus išpirką už jų laisvę.
Tarp suskubusių išnaudoti galimybę ir įgelti prezidento administracijai buvo Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas, kuris apkaltino prezidento Obamos administraciją bandžius nuslėpti išpirką už amerikiečius. Jis sakė, kad tai tėra „naujas melagysčių sagos, siekiant įbrukti Amerikos žmonėms pavojingąjį Irano branduolinį susitarimą, skyrius“. Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pavadino tai administracijos užsienio politikos klaidų pavyzdžiu.
„Kad ir ką sakytų administracija, akivaizdu, kad ši išmoka yra išpirka už Irane laikytus belaisvius“, – sakė senatorius Johnas McCainas.
Žinoma, respublikonų kritikai neužsiminė apie didelį šių kaltinimų panašumą į „Iran-Contra“ skandalą, kai prezidentas Ronaldas Reaganas buvo pagautas nuslėpęs nuo Amerikos žmonių susitarimą, kai JAV pardavė Teheranui prieštankines ir priešlėktuvines raketas mainais už amerikiečių teroristų paleidimą. Skirtingai nuo to įvykio, Obamos administracijos sprendimas išmokėti Iranui $400 milijonus nuo pat pradžių buvo viešas. Iš tiesų, šie pinigai buvo skirti pradėti dengti dešimtmečių senumo skolą Iranui. Prieš 1979 metų revoliuciją Iranas pervedė JAV pinigų, siekdamas įsigyti karinės ginkluotės. Tačiau po to, kai JAV ambasadoje Teherane buvo paimti įkaitai, prezidentas Jimmy Carteris šias lėšas įšaldė. Iranas nuo to laiko bando atgauti pinigus.
Baltieji rūmai ir valstybės departamentas trečiadienį paneigė, kad pinigai buvo išpirka už belaisvius.
„Tai nebuvo kažkoks nedoras susitarimas. Mes nemokame išpirkų už įkaitus. Tikiu, kad dauguma pamenate, jog apie išmokas pranešėme dar sausį. Prieš daug mėnesių. Tai niekada nebuvo paslaptis“, – trečiadienį Pentagono spaudos konferencijoje sakė Obama.
Buvę diplomatai ir Irano ekspertai sako, kad šioje transakcijoje svarbu ir faktai, ir tai, kaip ji yra suvokiama.
„Keblokai atrodo, kad šie du įvykiai vyko praktiškai tuo pat metu, tačiau, kita vertus, gerai, kad pagaliau išsprendėme ginčą dėl pinigų – jis buvo našta kelis dešimtmečius, o taip pat ir tai, kad namo pagaliau grįžo Jasonas ir kiti, – sakė Atlanto tarybos Irano ateities iniciatyvos direktorė Barbara Slavin. – Kas nepritarė Irano branduoliniam susitarimui, vadins tai „išpirka“, kas pritarė – „kompensacija“.“
Apsikeitimo gairės buvo žinomos jau nuo sausio 17 dienos, kai Baltieji rūmai pranešė apie įkaitų paleidimą ir susitarimą Irano-JAV pretenzijų tribonole Hagoje, kuris pavedė JAV sumokėti Iranui $1,7 milijardo. Valstybės departamento atstovas Markas Toneris trečiadienį sakė, kad buvo paskirtos trys atskiros grupės, kad vestų derybas su Iranu dėl branduolinio susitarimo, dėl apsikeitimo belaisviais ir dėl finansinio susitarimo. Sprendimas šias grupes izoliuoti leidžia administracijai argumentuoti, kad belaisvių paleidimas nesusijęs su išmoka, o $1,7 milijardo sutaupė mokesčių mokėtojams pinigų, nes JAV beveik garantuotai būtų tekę Iranui sumokėti daugiau, jei byla būtų nukeliavusi į arbitražo teismą.
Jungtinės Valstijos jau nuo seno dalimis išmoka užšaldytus Irano pinigus. Šis atvejis – vienas iš tokių. Ši finansinė byla iraniečiams buvo itin svarbi. Buvusi diplomatė, 2001 metais vedusi JAV derybas su Iranu dėl Afganistano, Hillary Mann Leverett sako, kad tai visada būdavo pats pirmas jų keliamas klausimas.
Tačiau ne tik Kongrese atsiranda manančių, kad tai buvo išpirka, o ne išmoka. Aršus branduolinio susitarimo su Iranu kritikas ir vyriausias „Izraelio projekto“ patarėjas Omri Cerenas tikina, kad administracijos atvirumo stoka kelia įtarimų.
Jungtinės Valstijos jau nuo seno dalimis išmoka užšaldytus Irano pinigus. Šis atvejis – vienas iš tokių. Ši finansinė byla iraniečiams buvo itin svarbi. Buvusi diplomatė, 2001 metais vedusi JAV derybas su Iranu dėl Afganistano, Hillary Mann Leverett sako, kad tai visada būdavo pats pirmas jų keliamas klausimas.
„Jau tada kilo įtarimų, kaip čia taip viskas sutampa. Administracija nepateikia mums įrodymų, kad tai nebuvo išpirka, tad natūralu, jog dauguma žmonių dabar manome, kad mūsų įtarimai pasitvirtino“, – sakė jis.
O štai buvęs CŽV darbuotojas Vidurio Rytuose Bobas Baeris sako, kad finansiniam susitarimui buvo lemta atrodyti įtartinai vien todėl, kad jis susijęs su Iranu.
„Techniškai, Valstybės departamentas teisus. Tačiau, vertinant mūsų santykių su Iranu istoriją, bet kokios išmokos, kai yra paleidžiami įkaitai, atrodys įtartinos“, – sakė jis.
