Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba šią savaitę pareiškė nepritarianti referendumui dėl dvigubos pilietybės ir ragina LR Seimą ir Prezidentę nepritarti Vyriausybės siūlymui rengti referendumą. Tokią poziciją išeivių atstovai paskelbė po to, kai šiai iniciatyvai pritarė Vyriausybė.
„PLB valdyba džiaugiasi, kad Vyriausybė pripažįsta pilietybės klausimo svarbą ne tik emigravusiems, bet ir jų artimiesiems, ir ieško būdų šį klausimą spręsti, tačiau pasiūlytam Vyriausybės sprendimui rengti referendumą nepritaria“, - sakoma pirmadienį paskelbtame PLB valdybos pareiškime. Pareiškimą pasirašė naujoji Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Išeivių bendruomenė laikosi pozicijos, jog pilietybės išsaugojimas atitinka Konstitucijos 12-ame straipsnyje minimus „atskirus atvejus“, todėl nėra būtinybės keisti Konstituciją referendumo keliu, o problema gali būti išspręsta papildant Pilietybės įstatymą. Tas straipsnis skelbia, kad „išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, ir gali būti keičiamas tik referendumu.
„PLB mano, jog konkretus pilietybės išsaugojimo klausimas nėra susijęs su bendruoju dvigubos pilietybės institutu, bet visiškai atitinka Konstitucijos 12-ajame straipsnyje minimus „atskirus atvejus“, todėl nesukelia būtinybės keisti Konstituciją referendumo būdu, o gali būti išspręstas papildant pilietybės įstatymą. Mūsų kaimynai latviai šį klausimą jau išsprendė, dvigubą pilietybę suteikdami buvusiems tremtiniams ir jų palikuonims, šiuo metu gyvenantiems kitose šalyse, taip pat latviams, turintiems NATO, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos sutarčiai priklausančių šalių pilietybę. Išimties tvarka Latvijos Respublikos pilietybė suteikta keliasdešimčiai tūkstančių latvių kilmės asmenų Australijoje, Brazilijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Pilietybę gaus ir užsienyje gimę, bet kitos šalies piliečiais pripažinti latvių vaikai, jeigu ją turės bent vienas iš tėvų“, - skelbia PLB išplatintas pareiškimas.
Vyriausybė referendumui siūlo pateikti naują Konstitucijos 12 straipsnio variantą: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“. Referendumą siūloma rengti kartu su kitais Seimo rinkimais 2016 metų spalį.
PLB pabrėžia, kad pasisako ne už neribotą dvigubą pilietybę, bet už „prigimtinės pilietybės išsaugojimo teisę“.
„Esame viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur begyventume ir kokią pilietybę turėtume. Jeigu norime mažinti emigraciją, sugrąžinti lietuvius į Lietuvą, kad jie pasijaustų reikalingi Tėvynei, turime jiems suteikti galimybę išsaugoti prigimtinę pilietybę. Taip paskatinsime užsienyje gyvenančius lietuvius saugoti ir perduoti kitoms kartoms lietuvybę, pajusti pareigą protėvių žemei, ir nenukirsime lietuviškų šaknų išeivijos kartoms visiems laikams“, - sakoma pareiškime.
PLB pažymi, kad referendumui dėl dvigubos pilietybės 2016 metais pritartų tik tuo atveju, jei dėl dvigubos pilietybės būtų pasiektas visų parlamentinių partijų sutarimas, įvestas internetinis balsavimas, taip pat pakeistas Referendumo įstatymas nustatant, kad pakeisti minimai nuostatai pakaktų daugumos balsavusių, o ne visų balso teisę turinčių piliečių balsų, kaip šiuo metu. Išeiviai baiminasi, jog dabartinėmis sąlygos referendumo nuostatai priimti neužtektų balsų.
Pasak PLB, neįgyvendinus šių sąlygų, referendumas turėtų būti rengiamas ne anksčiau kaip 2019 metais kartu su savivaldybių tarybų arba prezidento rinkimais. Išeivius vienijanti organizacija, „matydama, kaip Seime lėtai svarstomi ir rengiami įstatymų projektai, abejoja, kad įmanoma iki kitų Seimo rinkimų tinkamai pasiruošti referendumui“.
Pritarus Vyriausybei, nutarimo projektas su siūlymu skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų toliau būti svarstomas Seime.
Pilietybės instituto liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę reikia įteisinti siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija. Kai kurie politikai siūlo įstatyme numatyti šalis, kurių piliečiai galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę.
Pagal dabartinį įstatymą, Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją.
