Nors svetur gyvenantys lietuviai grįžta į Lietuvą ištisus metus, dažniausiai šeimos su vaikais parvyksta dar iki rudens – grįžimo laiką nulemia rugsėjo 1-ąją šalyje prasidedantys mokslo metai. Kaip sekasi grįžusiems vaikams integruotis Lietuvos švietimo sistemoje, priklauso ne tik nuo mokyklų pasiruošimo, bet ir tėvų nusiteikimo, teigia specialistai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, per praėjusius mokslo metus (2021–2022 m.) į Lietuvos mokyklas grįžo 430 vaikų iš užsienio, kurie mokėsi priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose. Kiek iš užsienio grįžusių vaikų pravers mokyklų duris šią rugsėjo pirmąją – dar nėra galutinių duomenų. Visgi, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Malcevičius pastebi, kad iš užsienio grįžusių vaikų mokyklose kasmet daugėja.
„Dar prieš 6-7 metus išvis neturėjome moksleivių, grįžusių iš užsienio. Vėliau prisijungdavo po 1-2 vaikus per mokslo metus. Pernai mūsų mokykloje mokėsi jau 10, kiek bus šiais mokslo metais – dar nežinia, kai kurie vaikai atvyksta ir mokslo metų viduryje“, – komentuoja M. Malcevičius.
Šiaulių „Sandoros“ progimnazija yra viena iš 69 mokyklų, prisijungusių prie ŠMSM ir programos „Kurk Lietuvai“ prieš 4-rius metus inicijuoto mokyklų, turinčių patirties dirbant su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais, tinklo.
„Šiuo metu veikia ištisa sistema, kaip integruojame į mokyklą atėjusį vaiką. Labai daug dalykų priklauso nuo to, į kurią klasę eis moksleivis, ar jis moka lietuvių kalbą, ar gyvendamas užsienyje mokėsi nuotoliniu būdu lietuviškoje mokykloje. Natūralu, kad integracija bus lengvesnė į 1 klasę ateinančiam moksleiviui, net jei jis nemoka lietuvių kalbos, nei lietuviškai nekalbančiam būsimajam aštuntokui“, – pastebi M. Malcevičius.
Pasak jo, po pirmo pokalbio su būsimo moksleivio tėvais ir išsiaiškinus vaiko situaciją, sudaromas ugdymo proceso mokykloje planas – į tai įsijungia ir klasės vadovai, mokytojai, vaiko raidos specialistai, ir vaiko gerovės komisija. Išsamus vaiko integracijos planas apima tiek konkrečius laikotarpius, tiek tarpines stoteles, kada bus matuojamas progresas, kaip bus teikiama pagalba, jei jos prireiktų.
„Labai svarbus ir pačios klasės paruošimas, kad bendramoksliai kuo lengviau priimtų iš užsienio sugrįžusį naujoką. Esame ir itališką vakarą organizavę, kai prie vienos klasės turėjo prisijungti iš Italijos atvykęs vaikas – kitų šalių kultūros ir tradicijų pažinimas leidžia vaikams greičiau susidraugauti. Be to, paskiriame ir savanorį klasės draugą, kuris padeda naujokui pirmosiomis dienomis susigaudyti naujoje aplinkoje“, – pasakoja progimnazijos direktoriaus pavaduotojas.
Būtinas pozityvus tėvų nusiteikimas
Vaiko integracija mokykloje taip pat priklauso nuo tėvų įsitraukimo – jie ne tik padeda pasiruošti naujiems mokslo metams, bet ir turi aktyviai domėtis ugdymo procesu.
„Beveik pusę paros vaikas praleidžia mokyklos aplinkoje, o didžiąją laiko dalį būna su tėvais, tad tik komandinis darbas gali duoti gerų rezultatų. Jei vaiko tėvai neįsitraukia į ugdymo procesą, vaiko integracija vyksta lėčiau, pasiekti norimą rezultatą būna sunkiau. Tad namų darbų pas mus gauna ne tik vaikai, bet ir tėvai“, – sako M. Malcevičius.
Pasak „Vilniaus lietuvių namų“ vaikų psichologės-psichoterapeutės Rasos Perednienės, tėvų vaidmuo integruojant iš užsienio grįžusį vaiką į lietuvišką mokyklą yra itin svarbus.
„Tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir aiškiai suprastų situaciją – tai gerina psichologinį vaikų atsparumą, kurio reikia kovojant su patiriamu stresu. Jei mes nekantraujame susitikti su draugais, laukiame naujovių, patiriame trumpalaikį stresą, kuris yra visiškai normalus – jis suteikia energijos ir padeda integruotis naujoje aplinkoje. Tuo tarpu ilgalaikis stresas, pereinantis į nuolatinį nerimą, verčia vaikus užsiskleisti, vengti naujų dalykų ir netgi atitolina nuo realybės“, – pasakoja psichologė.
Dėl šios priežasties tėvai turėtų vaiką kuo anksčiau supažindinti su artėjančiais pokyčiais – nuvykti į būsimą ugdymo įstaigą, aptarti, kaip reikės į ją atvykti, kokia bus dienotvarkė, kitus vaikui rūpimus klausimus. Kuo vaikas daugiau žinos, tuo saugiau ir užtikrinčiau jausis ir bus pasirengęs pokyčiams.
„Svarbu tėvams neperleisti savo nerimo vaikams – jei tėvai nerimauja dėl visko, kaip vaikui jaustis saugiam? Tas pats vyksta ir su nepasitenkinimo rodymu ar kritikavimu – vaikai greitai perima negatyvų tėvų nusiteikimą“, – sako R. Perednienė.
Pasak pašnekovės, jaunesni vaikai paprasčiau priima pokyčius, nes jie labiau egocentriški ir smalsūs, todėl jiems atrodo, kad visas pasaulis sukasi aplink juos. Pradinių klasių mokiniai taip pat linkę greičiau išmokti naują kalbą, susirasti naujų draugų, tai padeda jiems greičiau adaptuotis esamoje aplinkoje.
„Sunkiau būna vyresniems, jau gyvenimiškos patirties turintiems vaikams – jie jau lyginasi su draugais, nauja aplinka, kitų pasiekimais. Pakeitus aplinką gali gedėti nutrūkusių santykių, draugysčių, ypač paaugliai, nes jiems tai ir pirmieji romantiniai santykiai“, – komentuoja R. Perednienė.
Sudaromos galimybės pritaikyti programą pagal vaiko poreikius
Pasak M. Malcevičiaus, vaikų integracija į Lietuvos švietimo sistemą neturėtų būti priežastimi dvejojantiems grįžti į gimtinę.
„Aibė mokyklų Lietuvoje yra pasiruošusios priimti emigrantų vaikus. Jei prieš 4-rius metus dar sulaukdavome skambučių iš regioninių mokyklų, ką daryti su iš užsienio grįžusiais vaikais, tai šiuo metu turime puikiai veikiančią sistemą ir patirtį, kaip sėkmingai tuos vaikus įtraukti į ugdymo procesą“, – sako jis.
Nors vaiko priėmimas į mokyklą įprastai yra gana greitai sutvarkomas, patariama jo nepalikti paskutinei akimirkai.
„Dar prieš grįžtant į Lietuvą tėvai turėtų pasidomėti, į kurią mokyklą norės leisti savo vaikus – ar norima ugdymo įstaiga yra pasirengusi juos priimti, kokius privalomus dokumentus reikia pasiruošti, ko prireiks patiems vaikams, kad kuo sklandžiau galėtų pradėti ugdymosi procesą jau parvykus“, – komentuoja Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. k. International Organization for Migration – IOM) Vilniaus biuro vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.
Pasak jos, iš užsienio grįžusiems vaikams yra skiriamas 30 proc. didesnis moksleivio krepšelis, papildomai tėvai gali kreiptis ir dėl psichologų ar kitų specialistų pagalbos.
„Vienas iš būdų lengviau integruotis į lietuvišką švietimo sistemą yra dar gyvenant užsienyje lankyti lituanistines mokyklas ar pradėti lankyti nuotolinio ugdymo programą Lietuvoje. Tai padeda vaikams ne tik išlaikyti reikiamą mokymosi lygį, nes neretai užsienyje dėstoma ugdymo programa skiriasi nuo Lietuvos, bet ir tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, ypač jei šeimoje kalbama ne vien lietuviškai. Taip pat jau grįžus galima rinktis išlyginamąsias klases, susitarti dėl papildomų lietuvių kalbos pamokų, sudaryti individualų mokymosi planą – grįžtantiems yra sudaromos visos galimybės kuo sklandžiau įsitvirtinti“, – sako E. Urbanovič.
Grįžusiems vaikams rekomenduojama ir Lietuvoje tęsti mėgstamą užklasinę veiklą mokyklų ar privačių įstaigų organizuojamuose būreliuose, dalyvauti įvairiose popamokinėse veiklose.
