Ukrainoje ilgą laiką gyvenę ir dabar į Lietuvą grįžę lietuviai sako – jie neprilyginami karo pabėgėliams, tad negauna papildomų garantijų, kokias gauna ukrainiečiai. Užsienio reikalų ministerija Vyriausybei žada teikti nutarimą, kuris iš Ukrainos grįžusiems lietuviams suteiks papildomų socialinių garantijų.

Ina Žilienė į Kauną su vaikais grįžo po beveik dviejų dešimtmečių Ukrainoje. Taip, kaip stovėjo, – Ukrainoje paliko namus, verslą, draugus.

„Visai netoliese buvo naikintuvų bazė, nuo jos ir buvo pradėta. Teko pabusti ir stebėti vaizdus, ir tada kaip ir įsivertinom, kad reiks turbūt judėti“, – LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybai pasakojo ji.

Lietuvoje pasitiko nežinia. Nėra nuosavo būsto, pajamų, bet, kitaip nei į ukrainiečius, į Iną beveik niekas nežvelgia kaip į karo pabėgėlę.

„Pirmas frazes teko išgirsti būtent Migracijos tarnyboje, kai yra pasitikslinama: tai kokios šalies jūs pilietis? Sakai, kad Lietuvos, o atsakymas buvo: tai ko jūs tada norite?“ – pasakoja moteris.

Vėliau ji tvirtina kreipusis į pačias įvairiausias įstaigas – nuo „Sodros“ iki Kauno savivaldybės. Ir visur tas pats – parama ir pagalba ukrainiečiams, o ne lietuviams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad dėl paramos galima kreiptis į savivaldybę, bet tik dėl tokios, kurią gali gauti kiekvienas sunkumų patiriantis lietuvis.

„Jie gali gauti socialines pašalpas, jeigu jie neturi pajamų, būsto šildymo kompensacijas. Gali kreiptis į savivaldybes ir dėl vienkartinių, tikslinių periodinių pašalpų“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Nuo karo pabėgę lietuviai šiuo metu nepretenduoja į vienkartines išmokas, skirtas karo pabėgėliams, juos apgyvendinusiems Lietuvos žmonėms nepriklauso kompensacijos, tačiau blogiausia, pasak Ukrainoje gyvenusios lietuvės, kad ilgametis darbo stažas čia virto tik statusu.

„Nepriklauso joks kitas statusas kaip bedarbio, pagal kurį taip pat nepriklauso jokių pašalpų“, – sakė Ina.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad Lietuva ir Ukraina pasirašiusios socialinės apsaugos ir duomenų keitimosi sutartį, tad žmogus neturėtų likti be nieko.

Tačiau, pasak „Sodros“, vertinama tik tai, ar per 30 mėnesių Ukrainoje įgytas 12 mėnesių darbo stažas. Pajamų ir įmokų dydis nėra vertinamas.

„Šiuo atveju žmogus gautų tik vadinamąją pastovią išmokos dalį. Pastovi dalis priklauso nuo minimalios mėnesio algos, kuri yra toje šalyje ir šiuo metu yra apie 170 eurų“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Tiesa, neturintieji stažą įrodančių dokumentų lieka ir be šios išmokos.

„Ukrainos atitinkama institucija šiuo metu neveikia, joks apsikeitimas duomenimis yra neįmanomas, nevyksta šiuo metu“, – teigė M. Kozič.

Pasak buvusio ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio, lietuvių bendruomenę ten sudarė per 5 tūkstančius žmonių. Tiesa, turinčiųjų Lietuvos pilietybę – bene perpus mažiau. Kiek tokių nuo karo pabėgusių ir bandančių atsitiesti čia – neaišku, nes Lietuvos piliečių grįžimas neregistruojamas. Buvusio ambasadoriaus teigimu, šie žmonės neturėtų būti paraštėse.

„Greta Ukrainos piliečių, kuriuos mes priimame, jais rūpinamės, taip pat yra lietuvių, Lietuvos piliečių, kurie taip pat nukentėjo nuo karo“, – sakė jis.

Lietuviai, gyvenę ir pabėgę iš Ukrainos, nepamiršti – sako Užsienio reikalų ministerija ir žada, kad greitu metu norintieji įgis specialų perkeliamo asmens statusą, kurį gali gauti Lietuvos piliečiai arba turintieji teisę atkurti pilietybę.

„Jie galės naudotis papildomomis socialinėmis garantijomis – yra ir vienkartinės įsikūrimo išmokos, ir kasmėnesinės išmokos, dalyvavimas švietimo sistemoje, sveikatos sistemoje, ir papildomos garantijos“, – dėsto Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk.

Šią savaitę nutarimas dėl perkeliamo asmens statuso keliaus į Vyriausybę. Jei jam bus pritarta, jis įsigalios tą pačią dieną, tačiau kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją galima jau dabar.