Trečiadienio vidurnaktį Vilniaus oro uoste kaip reta garsiai skambėjo žodžiai „Ačiū, ačiū!“. Šimtai susirinkusių širdingai dėkojo iš Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių grįžusiems Lietuvos sportininkams, kurie šiemet iškovojo tris parolimpinius medalius, iš kurių du – aukso.
Džiaugsmingo sutikimo Lietuvoje sulaukia ne vien tik krepšininkai, tačiau tiek daug žmonių į oro uostą šiemet nepritraukė nė vienas olimpietis - Lietuvos krepšinio rinktinė šiemet išsibarstė tyliai, kiti atletai sugrįžo nedideliais būriais, tad ir sirgalių rinkosi mažiau. Nė vienas iš olimpiados dalyvių neiškovojo aukso.
Oro uoste grojo gyva muzika, žmonės laikė plakatus su užrašais „Lietuva“, ir lėktuvui tik nusileidus jau skandavo dėkingumo šūksnius. Trylika Lietuvos sportininkų skraidinęs lėktuvas nusileido prieš pat vidurnaktį, tačiau savo herojų žmonės laukė dar apie pusvalandį. Visą tą laiką netilo repeticijos – plojimų, šūksnių, muzikos ir dainų. Kai sportininkai galiausiai pasirodė ir išėjo pro duris, nuskambėjo griausmingi aplodismentai. „Ačiū, ačiū“, – aidėjo Lietuvos parolimpiečiams, kurie neslėpė nuostabos.
Skaičiuojant aukso medalius, tai sėkmingiausias lietuvių pasirodymas parolimpiadoje nuo Atlantos 1996 metais. Lengvaatletis Mindaugas Bilius iškovojo auksą ir sidabrą, o Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo golbolo varžybų čempione.
Į Lietuvą trečiadienį grįžo visi trylika sportininkų. Lietuvos rinktinę sudarė M. Bilius, Ramunė Adomaitienė, Kęstutis Skučas, Jonas Spudis (visi – lengvaatlečiai), plaukikas Edgaras Matakas, irkluotojas Augustas Navickas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis. Golbolo komandoje žaidė Nerijus Montvydas, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Mantas Panovas, Genrikas Pavliukianecas ir Mindaugas Suchovejus.
Daugiausia ovacijų – M. Biliui
Didžiausios ovacijos kilo, kai pro duris žengė du medalius parsivežęs Mindaugas Bilius. Pasveikinti čempiono atvyko ir legendinis Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna.
Sportininkas iš karto pripažino, jog sutikimo tikėjosi, tačiau ne tokio gausaus. „Noriu važiuoti namo ir išsimiegoti, tačiau kaip galima miegoti, kai tiek žmonių atvyko. Super! Eina sau...“, – džiaugsmu netvėrė parolimpietis.
Disko metimo sidabrą ir rutulio stūmimo auksą iškovojęs M. Bilius džiaugėsi ne tik savo, bet ir kitų lietuvių pasirodymais, nes visi šalies sportininkai pateko į savo rungčių dešimtukus. Paklaustas, ar važiuodamas į Rio de Žaneirą tikėjosi medalių, atletas atsakė teigiamai: „Visada, kai vyksti į varžybas, nori medalio. Vienoje rungtyje esu geriausias, kitoje – ne, bet nieko, dar yra laiko.“
Pasak M. Biliaus, jis savo medalius skiria visiems Lietuvos neįgaliesiems: „Noriu, kad mes visi prabustume ir suprastume, kad esmė – ne medalis. Esmė, kad mes, neįgalieji, integruotumėmės į visuomenę, būtume matomi ir žinomi. Tada mūsų tėvynei bus geriau.“
Ne kartą viename sektoriuje su M. Biliumi rungtyniavęs garsiausias Lietuvos olimpinis čempionas, disko metikas V. Alekna, iš arti žino parolimpiečių treniravimosi sąlygas.
„Jie visiškai neturi bazių, kur treniruotis. Sąlygos yra visiškai ne tokios, kokios turi būti. Rezultatai rodo, kad žmonės, negaudami atlyginimų, dirbdami už dyką, iš idėjos, gali padaryti tokius dalykus. Todėl valstybė turi įdėti savo indėlį į tai“, – įsitikinęs jis.
Oro uoste grojo gyva muzika, žmonės laikė plakatus su užrašais „Lietuva“, ir lėktuvui tik nusileidus jau skandavo dėkingumo šūksnius. Trylika Lietuvos sportininkų skraidinęs lėktuvas nusileido prieš pat vidurnaktį, tačiau savo herojų žmonės laukė dar apie pusvalandį. Visą tą laiką netilo repeticijos – plojimų, šūksnių, muzikos ir dainų.
Tikisi pokyčių
Džiaugsmingą nuotaiką dar labiau stiprino parolimpiečių ir jų trenerių viltis, kad pagaliau nuo asmeninės iniciatyvos ir individualaus ryžto bus pereita prie sisteminių veiksmų: Lietuvoje bus suformuota tinkama įstatyminė bazė ir sukurta neįgaliųjų sportininkų rengimo sistema.
„Tai vienas geriausių visų laikų pasirodymų parolimpinėse žaidynėse. Išvažiuodami turėjome vilčių tik dėl vieno medalio. Rezultatas yra stulbinantis. Matau, kad laukia didelės reformos. Galų gale supras, kad reikia kažką keisti, pradedant nuo parolimpiados transliavimo per televiziją ir baigiant visų įstatymų, diskriminuojančių neįgaliuosius, pakeitimu“, - sutiktuvėse pasisakė Lietuvos parolimpinės delegacijos misijos vadovas Gintaras Zavadckis.
Pasak G. Zavadckio, padvigubintos parolimpiečių premijos yra tik ledkalnio viršūnė, nes jos bus skirtos tik keletui žmonių, o sistema vis tiek nedirba.
„Jeigu sistemoje nebus nieko keičiama, situacija tik blogės, o ne gerės. Neįgaliųjų sporto klubai tušti, žmonių pritraukti neišeina, trenerių neturime. Jeigu nėra pagrindo – kaip paskui tas čempionas gali atsirasti? Dabar Seimas atmetė ir sporto įstatymas mums nepalankiu būdu grįžo į neįgaliųjų reikalų tarybą. Reikia vėl grįžti į Seimą ir aiškintis. Jeigu mes nieko nepakeisime įstatyminėje bazėje, tai nebus apie ką toliau kalbėti“, – realią situaciją apibūdino G. Zavadckis.
Akliesiems siuntė nuotraukas
Tuo tarpu Lietuvos vyrų golbolo rinktinė, nors ir pasipuošė parolimpinių žaidynių aukso medaliais, turėjo ir priekaištų - ne viskas vyko taip, kaip buvo norėta. Genrikas Pavliukianecas, su 35 įvarčiais įsitaisęs rezultatyviausiųjų turnyro žaidėjų viršūnėje, iš pradžių sakė nenorįs pasakoti nemalonios istorijos šventinę dieną, tačiau vėliau visgi atskleidė sunkumus, su kuriais ruošdamasi parolimpinėms žaidynėms susidūrė golbolo rinktinė.
„Aprangą, su kuria turėjome rungtyniauti, gavome likus savaitei iki išvykimo. Vėliau paaiškėjo, kad ta apranga yra visiškai mums netinkama. Tarp kėlinių tekdavo persirenginėti, nes aprangoje „plaukdavome“, neturėjome progos jos išmėginti bent prieš mėnesį. Pinigai tam buvo skirti metų pradžioje, užsakyti buvo galima ne paskutinį savaitgalį ar kada ten jie užsakė. Tai buvo žieminės kelnės. Mes važiavome į parolimpiadą nežinodami, su kokia apranga žaisime, o tai turi labai daug įtakos. Nukrenti ant žemės, o po tavimi atsiranda bala: gali traumą gauti, baudinį. Mums prieš du mėnesius atsiuntė nuotraukas. Nematantiems žmonėms atsiuntė nuotraukas ir klausė, kuri apranga mums tinkama. Absurdas kažkoks“, - pasakojo G. Pavliukianecas.
Paklaustas, kaip sukosi iš padėties, veteranas sakė: „Bandėme persirenginėti tarp kėlinių, nes turime 90 sekundžių. Marškinėlius pasikeičiame ir bandome žaisti. O per tą vietą, kurioje šlapia, nebebėgdavome. Dažniau prašydavome, kad valytų aikštelę.“
Tai, kad golbolo žaidėjai karštį turėjo kęsti dėl netinkamos medžiagos, pripažino ir aprangas siuvusios kompanijos „Audimas“ generalinė direktorė Jurgita Būdienė.
„Deja, turime pripažinti, kad dėl medžiagą tiekusios bendrovės klaidos, buvome priversti golbolo rinktinės komandai kelnes siūti iš šiek tiek storesnės medžiagos. Apgailestaujame, kad mūsų parinkta medžiaga nepasiteisino ir dėl to sportininkai jautėsi nepakankamai komfortiškai“, – atsakyme raštu portalui 15min.lt teigė J.Būdienė.
Tikisi didinti premijas
Visuomenėje kilus pasipiktinimui, kad parolimpiečiams medalininkams išmokamos premijos, kai kuriais atvejais, net iki dešimties kartų skiriasi už tas, kurias gauna olimpiniai prizininkai, politikai prabilo ir apie galimybę jas išlyginti.
„Mes konkrečiai jau pradėjome tartis su Sporto departamentu, su Olimpiniu komitetu, kaip peržiūrėti tą algoritmą, kaip suvienodinti premijų skyrimus, nes yra priimtas 2000 metais Vyriausybės nutarimas, kuris turėtų būti tikslinamas“,- po posėdžio Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius.
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, iškėlęs klausimą dėl Rio de Žaneiro olimpiadoje medalius laimėjusių parolimpiečių premijų didinimo, mano, kad nereikėtų skirstyti žmonių - ar jie įgalūs, ar neįgalūs.
„Visiems turėtų būti vienodos taisyklės ir vienodas paskatinimas, vienodos premijos ir visi kiti dalykai. Nuomonės šiek tiek išsiskyrė, buvo sutarta galutiniame variante, kad bus ieškoma tam tikra formulė, kad būtų visiems aišku, kaip tą daryti“, - sakė V. Mazuronis.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė pirmadienį nusprendė padvigubinti premijas sportininkams, Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse pelniusiems medalius. Ministrų Kabinetas taip pat ketina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos nustatomi apdovanojimai parolimpiečiams.
Pagal dabartinį reglamentavimą, už olimpinių žaidynių aukso medalį sportininką valstybė skatina beveik 116 tūkst. eurų, tuo tarpu parolimpinis aukso medalis įvertintas kiek daugiau nei 17 tūkst. eurų.
