Vienas Irano parlamentaras sekmadienį valstybinei žiniasklaidai sakė, kad vyriausybė „kreipia dėmesį į realius žmonių reikalavimus“, bet nekomentavo diena anksčiau paskelbto generalinio prokuroro pareiškimo, kad šalyje naikinama moralės policija.
Liūdnai pagarsėjusios moralės policijos veiksmai padėjo išprovokuoti mėnesius šalyje trunkančius protestus, rugsėjo viduryje mirus sulaikytai 22 metų Mahsai Amini. Amini moralės policija sulaikė dėl to, kad ji esą pažeidė Irane taikomą griežtą moterų aprangos kodą. Jai mirus šalyje kilo protestai, vėliau virtę raginimais nušalinti Iraną valdančius dvasininkus.
Irano generalinis prokuroras Mohammadas Jafaras Montazeri šeštadienį sakė, kad „moralės policija neturi nieko bendra su teismų sistema“ ir jos atsisakyta. Jį citavo pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA. Pranešime detalių nebuvo pateikta, o valstybinė žiniasklaida apie tokį sprendimą neskelbė.
ISNA sekmadienio pranešime cituojamas parlamentaras Nezamoddinas Mousavi užsiminė apie mažiau konfrontacinę poziciją dėl protestų.
„Ir administracija, ir parlamentas tvirtino, kad kreipti dėmesį į žmonių reikalavimą, kuris daugiausia yra ekonominis – tai geriausias būdas pasiekti stabilumą ir stoti prieš riaušes“, – sakė jis po uždaro kelių Irano aukščiausio rango pareigūnų pasitarimo, kuriame dalyvavo ir prezidentas Ebrahimas Raisi.
Mousavi nekalbėjo apie pranešimus dėl moralės policijos, kuri buvo įsteigta 2005-aisiais ir turi areštuoti islamišką aprangos kodą pažeidžiančius asmenis, panaikinimo.
Naujienų agentūra AP negalėjo patvirtinti dabartinio moralės policijos statuso.
Nuo rugsėjo pranešama, kad Irano miestuose mažėja moralės policijos pareigūnų ir daugėja moterų, viešumoje pasirodančių nepridengtais plaukais – pažeidžiant Irano įstatymą.
Montazeri nepateikė daugiau detalių apie moralės policijos ateitį ir nesakė, ar ji naikinama visoje šalyje visam laikui. Tačiau jis pridūrė, kad Irano teismų sistema „toliau stebės elgesį bendruomenių lygiu“.
ISNA penktadienio pranešime buvo cituojami Montazeri žodžiai, kad vyriausybė peržiūri įstatymą dėl privalomo hidžabo.
Šeštadienio pranešimas galėtų reikšti, kad bandoma nuraminti visuomenę ir rasti būdą nutraukti protestus, per kuriuos, kaip nurodo teisių gynimo grupės, žuvo mažiausiai 470 žmonių. Daugiau kaip 18 tūkst. asmenų slopinant protestus buvo areštuoti.
Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Arab Gulf States Institute“ analitikas Ali Alfoneh sakė, kad Montazeri pareiškimas apie moralės policijos uždarymą galėtų būti bandymas nuraminti protestuotojus nesuteikiant jiems jokių realių nuolaidų.
„Pasaulietiška vidurinė klasė labai nemėgsta šios organizacijos (moralės policijos) dėl asmeninių laisvių varžymo“, – sakė Alfoneh. Kita vertus, ne tokie privilegijuoti ir konservatyvūs visuomenės sluoksniai „piktinasi tuo, kaip ji parankiai nesiima įgyvendinti hidžabo įstatymo“ turtingesniuose Irano miestų rajonuose.
Paklaustas apie Montazeri pareiškimą, Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas tiesioginio atsakymo nepateikė.
„Neabejokite, kad Irane... labai aiškiai egzistuojančioje demokratijos ir laisvės struktūroje viskas einasi labai gerai“, – sakė jis, lankydamasis Serbijos sostinėje Belgrade.
Jau trečią mėnesį vykstančios antivyriausybinės demonstracijos neatrodo rimstančios, nors yra slopinamos griežtomis priemonėmis. Protestuotojai sako, kad pavargo nuo socialinių ir politinių represijų dešimtmečių. Pagrindinį vaidmenį protestuose vaidina jaunos moterys, viešose vietose nusimetančios privalomas skaras.
Irano vyriausybė, kuri neatrodo ketinanti patenkinti protestuotojų reikalavimus, jau nuteisė mirti mažiausiai septynis areštuotus protestuotojus. Valdžia dėl neramumų toliau kaltina priešiškas užsienio jėgas, nors įrodymų dėl jų dalyvavimo nepateikia.
Vis dėlto pastarosiomis dienomis Irano valstybinės žiniasklaidos platformų tonas, regis, tapo taikingesnis; be kita ko, deklaruojamas noras spręsti šalies gyventojų problemas.
Aktyvistai ir liudytojai pranešė, kad antradienį protestai tęsėsi. Demonstrantai Teherane šaukė: „Mirtis diktatoriui“ ir „Mes nebenorime islamo respublikos“. Pranešimų apie susirėmimus su saugumo pajėgomis kol kas negauta.
Aktyvistai paragino verslininkus prisijungti prie jų protestų pirmąsias tris šios savaitės dienas, siekiant sustabdyti šalies ekonomiką. Jie teigė, kad prie protestų prisijungė daug prekybininkų, tačiau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sąlygos šalies turgavietėse yra „normalios“, ir paskelbė atidarytų parduotuvių nuotraukų.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per protestus nuo rugsėjo vidurio žuvo 470 protestuotojų, o 18 tūkst. buvo sulaikyti.
