Iranas ir Saudo Arabija penktadienį susitarė atkurti santykius po ilgus metus trukusio priešiškumo, kuris kėlė grėsmę stabilumui ir saugumui Persijos įlankoje ir padėjo pakurstyti konfliktus Artimuosiuose Rytuose nuo Jemeno iki Sirijos.
Irano ir Saudo Arabijos konfliktas dėl savo pobūdžio vadinamas Artimųjų Rytų Šaltuoju karu, kuris vyksta įvairiais lygiais dėl geopolitinės, ekonominės ir religinės įtakos siekiant regioninės hegemonijos. Konkurencija lyginama su Šaltojo karo eros dinamika.
Apie sandorį, kuriam tarpininkavo Kinija, buvo pranešta po keturias dienas trukusių anksčiau neskelbtų dviejų konkuruojančių Artimųjų Rytų valstybių saugumo pareigūnų derybų Pekine.
Teheranas ir Rijadas susitarė per du mėnesius atnaujinti diplomatinius santykius ir atidaryti ambasadas, teigiama Irano, Saudo Arabijos ir Kinijos pranešime. „Susitarimas apima pagarbą valstybių suverenitetui ir nesikišimą į vidaus reikalus“, – sakoma jame.
Saudo Arabija nutraukė ryšius su Iranu 2016 m., kai jos į ambasadą Teherane buvo įsiveržusi protestuotojų minia per abiejų šalių ginčą dėl Rijado įvykdytos mirties bausmės šiitų musulmonų dvasininkui.
Be to, karalystė kaltino Iraną dėl raketų ir bepiločių orlaivių atakų prieš jos naftos telkinius 2019 m., taip pat atakas prieš tanklaivius Persijos įlankos vandenyse. Iranas kaltinimus neigė.
Su Iranu susijęs Jemeno husių judėjimas taip pat įvykdė tarpvalstybines raketų ir bepiločių orlaivių atakas Saudo Arabijoje, kuri vadovauja koalicijai, kovojančiai su husiais, kurie 2022 m. atakas perkėlė į Jungtinius Arabų Emyratus.
Penktadienio susitarimu, kurį pasirašė aukščiausias Irano saugumo pareigūnas Ali Shamkhani ir Saudo Arabijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Musaedas bin Mohammedas Al-Aibanas, susitarta atnaujinti 2001 m. saugumo bendradarbiavimo susitarimą, taip pat kitą ankstesnį paktą dėl prekybos, ekonomikos ir investicijų.
Aukščiausias Kinijos diplomatas Wang Yi apibūdino susitarimą kaip dialogo ir taikos pergalę ir pridūrė, kad Pekinas ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį sprendžiant sunkias pasaulines problemas.
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby sakė, kad Saudo Arabija nuolat informavo JAV apie derybas Pekine, tačiau Vašingtonas tiesiogiai nedalyvavo. Jis sakė, kad Vašingtonas palaikė procesą kaip karo Jemene pabaigą.
„Tai ne apie Kiniją. Mes palaikome bet kokias pastangas sumažinti įtampą regione. Manome, kad tai atitinka mūsų interesus ir tai yra kažkas, dėl ko mes dirbome naudodami savo veiksmingą atgrasymo ir diplomatijos derinį“, - sakė Kirby.
Ilgamečiai Rijado ir Vašingtono strateginiai ryšiai buvo įtempti prezidento Joe Bideno administracijos metu dėl karalystės žmogaus teisių padėties, Jemeno karo ir ryšių su Rusija.
Priešingai, stiprėjančius Saudo Arabijos ryšius su Kinija pabrėžė prieš tris mėnesius vykęs didelio atgarsio prezidento Xi Jinpingo vizitas. Penktadienio pranešimas buvo paskelbtas tą dieną, kai Xi pradėjo trečią Kinijos prezidento kadenciją, vykstant daugybei iššūkių.
Iranas ir Saudo Arabija, atitinkamai dvi pagrindinės musulmonų šiitų ir sunitų jėgos Artimuosiuose Rytuose, ilgą laiką nesutaria, palaikė priešingas puses per netiesioginius tarpusavio karus keliose konflikto zonose. Jemene Teheranas remia hutų sukilėlius, o Rijadas vadovauja karinei koalicijai, remiančiai vyriausybę. Abi šalys varžosi ir dėl įtakos Sirijoje, Libane bei Irake.
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas pasveikino suartėjimą ir pareiškė, kad Teheranas „aktyviai rengs kitas regionines iniciatyvas“. „Grįžimas prie normalių Teherano ir Rijado santykių suteikia puikių galimybių abiem šalims, regionui ir musulmonų pasauliui“, – tviteryje parašė jis.
Analitikai teigia, kad abi pusės turi naudos iš deeskalacijos, nes Iranas siekia pakirsti Jungtinių Valstijų pastangas izoliuoti jį regione, o Saudo Arabija stengiasi sutelkti dėmesį į ekonominį vystymąsi.
Persijos įlankos šalys Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Kataras, Bahreinas ir Kuveitas sveikino atkurtus Saudo Arabijos ir Irano ryšius, kaip ir Irakas, Egiptas ir Turkija.
