Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai, o tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.
Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
Šiuo metu jie yra neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar yra dujų. Visgi poveikis aplinkai, regis, kol kas yra ribotas.
Vienas iš nuotėkių dujotiekyje „Nord Stream 1“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje, o kitas – Švedijos ekonominėje zonoje. Nuotėkis iš „Nord Stream 2“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje.
„Institucijos buvo informuotos, kad pastebėti dar du nuotėkiai, šį kartą iš „Nord Stream 1“, kuris taip pat sustabdytas, tačiau kuriame yra dujų“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.
Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.
„Itin reti atvejai“
Danijos energetikos agentūra nurodė, kad nuotėkiai paveiks tik vietovę, kurioje susidarė dujų srovės, visgi į atmosferą patekęs metanas pasižymi „klimatui žalingu poveikiu“, rašo naujienų agentūra „Ritzau“.
„Nuotėkiai iš dujotiekių pasitaiko labai retai, todėl regime priežastį padidinti pasirengimo lygį po incidentų, kurių liudininkais tapome per pastarąsias 24 valandas“, – sakoma Danijos energetikos agentūros direktoriaus Kristofferio Bottzauw pranešime.
„Norime užtikrinti nuodugnią Danijos ypatingos svarbos infrastruktūros stebėseną, kad ateityje sustiprintume tiekimo saugumą“, – pridūrė jis.
Švedijos energetikos agentūros atstovas spaudai Ola Westbergas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad sprendimas dar nebuvo priimtas ir kad Švedija „palaiko dialogą su Danija“.
Tuo tarpu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, jog „sunku įsivaizduoti“, kad trys Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkiai buvo „atsitiktiniai“.
„Neįprasta situacija, kai netoli vienas nuo kito įvyksta trys nuotėkiai. Štai kodėl sunku įsivaizduoti, kad tai atsitiktinumas", – vizito Lenkijoje metu Danijos žiniasklaidai terigė premjerė.
Lygiagrečiai su dujotiekiu „Nord Stream 1“ nutiestas „Nord Stream 2“ buvo skirtas dvigubai padidinti Rusijos dujų importo į Vokietiją pajėgumus. Visgi Berlynas likus kelioms dienoms iki karo blokavo jau užbaigto „Nord Stream 2“ sertifikavimą. Vokietija, kuri tenkindama savo energijos poreikius, buvo labai priklausoma nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, nuo to laiko susidūrė su didele įtampa, kai Maskvai ėmė mažinti tiekimą.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ palaipsniui mažino per „Nord Stream 1“ tiekiamų dujų kiekį, kol rugpjūčio pabaigoje visiškai sustabdė dujotiekį, dėl būtino dujotiekio remonto vilkinimo kaltindama Vakarų sankcijas.
„Tikslinė ataka“
Vokietija atmetė „Gazprom“ dujų tiekimo sumažinimo paaiškinimą techninėmis priežastimis ir apkaltino Maskvą naudojant energiją kaip ginklą, kilus įtampai dėl karo Ukrainoje.
Tuo tarpu Vokietijos dienraštis „Tagesspiegel“ pranešė, kad „gali būti, jog „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti tikslinių atakų ir dėl to įvyko nuotėkiai“.
Pasak vyriausybei ir atitinkamoms institucijoms artimo šaltinio, cituojamo laikraštyje, „viskas rodo, kad tai nėra atsitiktinumas“.
„Neįsivaizduojame scenarijaus, kad tai nebūtų tikslinė ataka“, – teigė šaltinis.
Švedijos seismologijos tinklas (SNSN) skelbia, kad pirmadienį Švedijos ir Danijos seisminės stotys užfiksavo du stiprius sprogimus „Nors Stream“ teritorijoje po vandeniu, skelbia Švedijos portalas „Dagens Nyherter“. Kaip teigiama, vieno sprogimo stiprumas siekė 2,3 balo.
„Aiškiai matosi, kaip bangos atsimuša iš dugno į paviršių. Nėra jokių abejonių, kad tai buvo sprogimas“, – teigia Švedijos seismologas Björnas Lundas.
Teigiama, kad po pirmojo smūgio pasigirdo nenutrūkstamas šnypštimas, o vėliau nuaidėjo antras sprogimas. Pirmadienį teritorijoje esą būta dviejų aiškių sprogimų – vienas driokstelėjo naktį 2.03 val., o antras 7.04 val. vakare. Danijos naikintuvai iš oro nufotografavo, kaip vanduo burbuliuoja vienoje iš nuotėkio vietų.
„Didžiausio nuotėkio vietoje burbulai kyla gero kilometro spinduliu. Mažiausiojo vietoje burbulai kyla maždaug 200 metrų spinduliu“, – teigiama kariuomenės pranešime.
„Dabar tiriame to priežastis. Mes atvyksime į vietą, bet tai užtruks šiek tiek laiko „Nord Stream“ atstovas spaudai sakė Švedijos žiniasklaidai.
NATO aiškinasi dujų nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekiuose.
„NATO įdėmiai seka situaciją Baltijos jūroje“, – antradienį agentūrai AFP sakė Aljanso atstovas. NATO partnerės esą palaiko glaudų kontaktą ir su Baltijos jūros šalimis Suomija ir Švedija, kurios yra pateikusios paraiškas dėl narystės, tačiau kol kas nėra NATO narės.
Iš Rusiją ir Vokietiją jungiančių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių šiuo metu trijose vietose netoli Bornholmo salos nekontroliuojamai nuteka dujos. Danijos karinis laivynas paskelbė nuotraukas, kuriose matyti į paviršių kylantys dujų burbulai. Didžiausio nuotėkio vietoje burbulai kyla daugiau kaip kilometro spinduliu.
Oficialios informacijos apie galimas nuotėkio priežastis kol kas nėra. Danijos premjerė Mette Frederiksen, kaip ir kiti, kalba apie galimą sabotažo aktą.
„Atsitiktinumas sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė ji.
Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.
JAV pasirengusi padėti Europai po „Nordstream“ nuotėkių
JAV antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi padėti Europos sąjungininkėms užtikrinti energetinį saugumą po to, kai „Nord Stream“ vamzdynuose buvo aptiktas nuotėkis, ir teigė vertinančios, ar dėl to kaltas sabotažas. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV nagrinėja pranešimus, jog nuotėkis buvo „išpuolio ar tam tikro sabotažo rezultatas“.
„Jei tai pasitvirtins, akivaizdu, kad tai niekam nenaudinga“, – sakė Blinkenas žurnalistams.
Baltųjų rūmų pareigūnas anksčiau sakė, kad „esame pasirengę teikti paramą“ europiečiams po nuotėkio.
„Mano supratimu, nuotėkiai neturės didelės įtakos Europos energetiniam atsparumui“, – sakė Blinkenas. Jis atkreipė dėmesį į JAV pastangas didinti suskystintų gamtinių dujų tiekimą nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, nes JAV sąjungininkės, ypač Vokietija, bando sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos.
Ukraina apkaltino Rusiją, kad ji sukėlė nuotėkį „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynuose, ir teigė, kad tokie veiksmai yra „ne kas kita kaip teroristinė ataka“.
