Venesueloje besitęsianti politinė ir ekonominė krizė gena gyventojus iš šalies – gruodį iš jos į Vilnių perkelta 17 Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių, procesą organizavo Lietuvos ambasada Ispanijoje. Šiuo metu iš viso į Lietuvą atvykti padėta 74 asmenims, o pareiškusių tokį norą yra dar 86.
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Regimantas Jablonskas LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ sakė, jog visus likusius ryšių su Lietuva turinčius asmenis, išreiškusius norą persikelti į Lietuvą, bus siekiama perkelti kitąmet.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Venesueloje gyvena apie tūkstantį Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, tačiau norą atvykti į Lietuvą dėl krizinės padėties Pietų Amerikos šalyje išreiškė 160 asmenų. Maždaug 400 iš minėtojo tūkstančio Venesuelos lietuvių, pasak Jablonsko, vienaip ar kitaip dalyvavo vietos lietuvių bendruomenės veikloje, per kurią ir buvo platinama žinia apie galimybę persikelti.
„Dabar pagal Asmenų perkėlimo įstatymą iki spalio 1 dienos buvo teikiami norinčių persikelti prašymai, tai iš viso gauta 160 tokių prašymų, Migracijos departamentas suteikė jiems perkeliamojo statusą ir už tuos 160 asmenų Lietuvos valstybė padengs visas persikėlimo išlaidas. Kiti gali persikelti į Lietuvą, bet tai jau bus už savo pinigus“, – sakė diplomatas.
Pasak jo, yra ir daugiau svarstančių persikelti, bet sprendimą palikti namus sunkina tai, jog dėl valiutos nuvertėjimo už parduotą nekilnojamąjį ar kitokį turtą šiuo metu nė neverta tikėtis adekvačių pinigų.
„Kol kas, nors ir turi perkeliamojo statusą, jie vis dar atidėlioja, nes psichologiškai žmogui sudėtinga persikelti į kitą šalį, nežinomą aplinką. Daugiausia tai yra lietuvių kilmės piliečiai, turintys teisę gauti Lietuvos pilietybę, kurių tėvai ar seneliai ją turėjo. Atsisakymų mes nesame gavę. (...) Kadangi jie ten turi užgyvento turto, be galo sunku dabar parduoti namus. Tikriausiai Lietuvos gyventojai patys žino, jeigu seka šiek tiek padėtį Venesueloje, – didžiulė infliacija, netgi hiperinfliacija. Už namus gautum centus, todėl žmonės nenori parduoti, o daug kas neturi kam palikti prižiūrėti. Tokie buitiniai, materialiniai dalykai juos ir pristabdo“, – „Lietuvos dienoje“ kalbėjo ambasadorius ypatingiems pavedimams Jablonskas.
65-erių Antonio Baronas, gimęs Venesueloje, atvyko į Lietuvą praėjusių metų rugsėjį. Antrojo pasaulinio karo metais jo seneliai persikėlė į Vokietiją, gyveno pabėgėlių centre, galiausiai išplaukė į Pietų Ameriką. Šiuo metu Baronas, prieš metus pats pajutęs, ką reiškia bėgti iš šalies, nuomojasi būstą Kaune ir sako, kad Lietuvoje jam pasisekė.
„Man ypač padėjo apsispręsti mano sesuo Ona, ji buvo labai susirūpinusi dėl padėties Venesueloje. (...) Mūsų padėtis buvo labai menka, aš turėjau įmonę, uždirbau gerai, bet (...) viskas pradėjo griūti, nemačiau jokios priežasties likti gyventi Venesueloje, nes daugiau šeimos neturiu, beveik visi išvyko“, – LRT RADIJUI pasakojo Baronas, į Lietuvą atvykęs su žmona.
„Aš Lietuvą jau pažinojau, nes buvau atvykęs Sovietų Sąjungos laikais porą kartų ir paskui, kai jau tapo laisva. Čia yra labai didelė mūsų šeima, priprasti man buvo lengva. Mano žmona yra venesuelietė, dabar ji mokosi lietuvių kalbos, jai labai patinka, nes čia tvarka, švaru, žmonės nerėkia, kai kalba“, – sakė pašnekovas.
Paklaustas, ar į Venesuelą dar tikisi grįžti, Baronas sako nebeturintis ką ten daryti, be to, padėtis šalyje nekrypsta geryn.
„Nekilnojamojo turto neturiu, kaip sakė ir ambasadorius, pardaviau viską už mažus pinigus, neturiu daugiau priežasčių grįžti į Venesuelą. 26 tūkst. žmonių yra nužudyta per metus – įsivaizduokite, kaip tai yra. (...) Venesuela turi didžiausius naftos rezervus pasaulyje, dešimt kartų didesnius negu Saudo Arabija, o benzino nėra. Jeigu nori įsipilti benzino, turi 24 valandas stovėti eilėje, kad gautum 20 litrų, už juos turi mokėti po 2–3 eurus už litrą. Venesueloje aš gaunu pensiją, tai yra maždaug 60 euro centų per mėnesį“, – sakė A. Baronas.
Nuo 2015-ųjų iš Venesuelos išvyko apytikriai 6 mln. gyventojų, tai atitinka 20 proc. buvusios šalies populiacijos. Šalį palikti verčia politinė suirutė, išaugęs nusikalstamumas ir ypač hiperinfliacija. Kaip pastarosios iliustraciją „Bloomberg“ pateikia kavos puodelio kainą, ji per dvylika mėnesių iki šių metų rugpjūčio 1-os dienos išaugo 2 597 proc. ir pasiekė 7,8 mln. bolivarų (vietos valiuta) sumą.
