Statistikos departamento duomenimis, 2021-aisiais į Lietuvą imigravo beveik 45 tūkst. žmonių. Palyginti su 2020-aisiais šis skaičius padidėjo virš 4 proc. Penktadienį LR Seime vyko konferencija „Grįžimas į Lietuvą: su kokiais iššūkiais susiduria grįžtantieji ir kaip juos spręsti?“. Joje dalintasi mintimis, kaip palengvinti grįžimą į gimtinę ne tik instituciškai, bet ir psichologiškai.
Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja Laura Liutvinskienė, sakydama sveikinimo kalbą, sakė, kad tampa kaip niekad svarbu telktis tam, kad bendras institucijų veikimas atrakintų grįžtančiųjų skaičiaus auginimo potencialą.
„Labai neretai institucijose yra linkęs įsivyrauti, pavadinčiau, savotiškas agreguotų skaičių atsipalaidavimas. Turiu mintyse situacijas, kai vertiname bendrus procesus, bet nebūtinai už jų matome individualų žmogų“, – kalbėjo ji, pabrėždama, kad sprendžiant problemas reikėtų atsižvelgti remiantis ne tik institucijų kalba.
Konferencijos organizatorius, tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis savo kalboje sakė, jog „Renkuosi Lietuvą“ komanda savo darbe pastebi, norą, domėjimąsi galimybėmis grįžti į Lietuvą. Tačiau juos neretai stabdo daug įvairių mitų, nuostatų, nedrąsumo.
„Kažkada žmonės turėjo priimti sunkų sprendimą išvažiuodami iš Lietuvos, dabar toks pat ar net sunkesnis sprendimas grįžti į Lietuvą: kaip aš atrodysiu, kaip mane vertins, kokios bus nuostatos. Paprasčiausi buitiniai dalykai, kaip susitvarkyti vairuotojo pažymėjimą ir pan.“, – dėsto E. Bingelis.
Pasak jo, pagrindinis organizacijos „Renkuosi Lietuvą“ tikslas – padėti kuo sklandžiau grįžti į Lietuvą, o kuo sklandesnis bus grįžimas, tuo didesnė tikimybė, kad tai paskatins grįžusius likti.
Svarbi emocinė parama
Projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič skaitydama savo pranešimą atkreipė dėmesį, kad keičiasi į Lietuvą grįžti norinčiųjų motyvacija. Jei seniau labiau motyvuodavo karjeros galimybės ir geras atlyginimas, dabar vis dažniau grįžti norima dėl šeimos, artimųjų, taip pat ir tėvynės ilgesio.
Tačiau grįžtantiesiems kyla nemažai iššūkių ir keblumų sprendžiant kasdienius klausimus,.
„Paskutinis tyrimas rodo, kad daugiausiai keblumų kyla ieškant darbo, sprendžiant būsto klausimus ir tiems, kas grįžta su vaikais, siekiant reintegruoti vaikus į švietimo sistemą“, – aiškino ji.
Tuo metu biurokratinės procedūros kėlė mažiau problemų, o sveikatos priežiūros sistemoje patirtys buvo teigiamos.
Edita Urbanovič pabrėžė, kad labai svarbi ir emocinė parama grįžtantiesiems, todėl „Renkuosi Lietuvą“ teikia nemokamas psichologo konsultacijas.
Čia dirbantis psichologas Mantas Jeršovas per savo darbo metus suteikė apie 800 tokių konsultacijų. Konferencijoje jis pasakojo, kad grįžimas iš emigracijos yra stiprus streso faktorius.
„Pasikeičia visa rutina, nutrūksta santykiai vienur, reikia užmegzti santykius grįžus, keičiasi darbas, darbo kultūra, atsiranda daug nestabilumo. Kai daug visko vyksta vienu metu, žmogus ieško kažkokio inkaro“, – sako jis.
Psichologas tikina, kad grįžtantiems itin svarbi draugų, artimųjų pagalba, tačiau kartais pagalbos verta kreiptis ir į specialistus.
„Iš pokalbių matosi, kad grįžti yra sunkiau negu išvykti. Išvykti dažnai žmogui asocijuojasi su nuotykiu, kažko naujo pradžia, kažkokių tikslų yra išsikėlęs, kurių važiuoja pasiekti. Kai kam tai galbūt yra būtinybė, nes reikia darbo, reikia pajamų, tada žmogui aiškiau, kodėl jis važioja, kodėl tai daro. Grįžti – yra tokia asociacija su nuotykio pabaiga ir kažkokiu sunkiu ir nekeičiamu sprendimu. Atrodo – išvyksiu, nepatiks, grįšiu. O vat grįšiu, nepatiks – išvyksiu – kažkaip žmogui tai sunku priimti“, – aiškina M. Jeršovas.
Jis sako, kad norint padėti grįžtančiajam reikia domėtis, reikšti tikėjimą, kad jis susitvarkys, palaikyti jį, rasti laiko susitikti, nukreipti reikiama linkme, vengti įsisenėjusių mitų. Tuo metu vengti reikėtų perduoti savo nerimą, nesieti grįžimo su nesėkme, neklijuoti etikečių, neklausinėti – tai kodėl grįžai?
Institucijų pasirengimas atliepti grįžtančiųjų poreikius
Antroje konferencijos dalyje aptarta, ką įvairios institucijos gali padaryti ir daro, kad grįžtantiesiems integruotis būtų lengviau.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas savo pranešime pristatė XVIII-osios Vyriausybės diasporos gaires. Jis pabrėžė, kad būtų neteisinga iš visos diasporos politikos išimti tik grįžimą.
„Pasiekti grįžtančiojo statusą užtrunka, kartais metus, kartais savaitę, kartais 15 metų“, – sakė jis.
Todėl politikas akcentuoja lituanistinio švietimo svarbą ir efektyvios komunikacijos būtinybę. Jo pristatytos politinės gairės, kuriomis vadovaujamasi diasporos politikoje, buvo tautinės tapatybės puoselėjimas, įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą gyvenantiems užsienyje bei grįžimas į Lietuvą.
Egidijus Meilūnas taip pat pristatė 2022 m. Vyriausybės nutarimu pakeistus URM nuostatus ir įtvirtintas naujas ministerijos funkcijas: koordinuoti Lietuvos institucijų veiksmus, skatinant diasporos grįžimą arba atvykimą į Lietuvą bei organizuoti informacijos teikimą Lietuvos diasporai aktualiais grįžimo ir atvykimo į Lietuvą gyventi, studijuoti ar dirbti klausimais vieno langelio principu.
Užimtumo tarnybos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė savo pranešime pristatė iniciatyvą „Gal į Lietuvą?“ ir jos vykdytą veiklą pastaraisiais metais.
Ji pasidžiaugė vykusiais kontaktiniais ir nuotoliniais renginiais, aktyvinta komunikacija, auginta tikslinė auditorija, pradėjusia veikti darbo skelbimų skiltimi. I. Laučienė pabrėžė, kad svarbi ir nuotolinio darbo skiltis, kurioje žmonės darbo ieškoti gali dar būdami užsienyje.
Taip pat specialistė pristatė išmokas, skiriamas grįžtantiems aukštos kvalifikacijos specialistams, bei galimybes mokytis lietuvių kalbos.
„Girdėjome labai didelį poreikį, susijusį su lietuvių kalbos mokymais. Turint omenyje, kad dalis grįžtančių lietuvių su savimi parsiveža antrąsias puses, kurie nekalba lietuviškai, galbūt net kai kuriems atvykstantiems lietuvių kilmės asmenims tai taip pat yra aktualu. Mes labai džiaugiamės, kad šiais metais pavasarį startavo galimybė nemokamai gauti lietuvių kalbos kursus“, – kalbėjo I. Laučienė.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus bendrojo ugdymo departamento vyr. specialistas Andrius Šarmavičius kalbėjo apie grįžtančių šeimų su vaikais aktualijas. Jis sakė, jog prisitaikymo aspektas yra daugialypis – vaikui tenka susidurti su kitokia kultūrine, socialine aplinka, taip pat prisitaikyti ir prie naujos mokymo sistemos.
Pranešime jis išskyrė, kas yra daroma, siekiant palengvinti vaikų integravimąsi: sukurtas „Vilniaus lietuvių namų“ koordinuojamas mokyklų tinklas, sudarytas iš mokyklų, kurios priima iš užsienio atvykusius mokinius ir teikiančių metodinę pagalbą ne tinklo mokykloms. Atvykusiems mokiniams šalia klasės krepšelio skiriamas papildomas finansavimas, o steigėjui (paprastai savivaldybės taryba) ir mokyklai paliekama teisė pasirinkti lietuvių kalbos nemokančių mokinių lietuvių kalbos mokymo būdą.
