Patricia Arquette atsiima Oskaro statulėlę

Įvairovės trūkumas tarp šių metų Oskarų laureatų (visi 20 apdovanotųjų yra baltaodžiai) ir sunkumai mažumoms prasimušant Holivude tapo kritikos temomis dar iki apdovanojimų ceremonijos. Tačiau savo apdovanojimų atsiėmimo kalboje, kai kurie laimėtojai nepamiršo pratęsti diskusijų apie nelygybę, kalinimą ir imigraciją.

Nelygybė

Patricia Arquette, laimėjusi statulėlę geriausios antro plano aktorės kategorijoje už savo vaidmenį filme „Boyhood“, sukilo prieš moterų uždarbio nelygybę. Jos žodžiai sulaukė pritariamųjų Jennifer Lopez šūksnių bei privertė Meryl Streep atsistoti ir garsiai palaikyti savo kolegę. Kalbėdama po ceremonijos, Arquette taip pat atkartojo didžiąją dalį to, ką pasakė ant scenos.

„Išaušo moterų diena. Lygybė reiškia lygybę. Tiesa yra ta, kad kuo vyresnė yra moteris, tuo mažiau pinigų ji uždirba. Didesnis procentas vaikų, augančių skurde, gyvena vien tik su mama. Neatleistina, kad mes kalbame apie lygias teises moterims visame pasaulyje, bet neturime to patys. Vienas iš Aukščiausiojo teismo teisėjų prieš dvejus metus savo teisinėje kalboje universitete pasakė, kad Amerikoje moterys neturi lygių teisių, nes kai buvo rašoma Konstitucija, jie netaikė jos moterims. Taigi, tiesa yra ta, kad nors mes ir manome, kad turime lygias teises Amerikoje, iškart po paviršiumi slypi didžiulės problemos, kurios turi įtakos moterims. Atėjo laikas visoms moterims Amerikoje, ir visiems vyrams, kurie myli tas moterims, bei visiems homoseksualiems žmonėms ir visoms rasinėms mažumoms, už kuriuos mes visi kovojome, dabar kovoti už mus.“

Imigracija

Alejandro Gonzalezo Iñarritu filmas „Birdman“ laimėjo keturis Kino akademijos apdovanojimus, tarp jų – ir už geriausią metų filmą. Prieš paskelbdamas, kad „Birdman“ tapo geriausiu metų filmu, aktorius Seanas Pennas stebėdamasis pajuokavo, kaipgi Meksikos pilietis Iñárritu sugebėjo gauti žaliąją kortelę. Neilgai trukus „Twitter‘yje“ sprogo tikra įsiūčio bomba. Anot NPR korespondentės Lindos Holmes, tai buvo toks juokelis, „su kuriuo dar buvo galima išsisukti, jei tai nebūtų buvę tokie apgailėtini metai tiek nominantų, tiek filmų įvairovei“.

Tačiau būtent Iñárritu kalba, raginanti užjausti imigrantus, palietė daugelį širdžių.

„Noriu dedikuoti šį apdovanojimą savo tautiečiams, kurie gyvena Meksikoje. Meldžiuosi, kad galėtume sukurti tokią vyriausybę, kurios nusipelnome. Ir tie, kurie gyvena šioje šalyje, kurie priklauso paskutiniajai imigrantų kartai šioje šalyje, aš tiesiog meldžiuosi, kad jie sulauktų tokios pat garbės ir pagarbos, kaip ir tie, kurie atvyko čia anksčiau ir padėjo sukurti šią neįtikėtiną imigrantų šalį.“

Kalinimas

Oskaras už geriausią dainą atiteko Johnui Stephensui (Johnui Legendui) ir Lonnie Lynn (Common) už dainą „Glory“ iš filmo „Selma“. Tai buvo vienintelė statulėlė, kurį gavo šis filmas. Legendas susilaukė daugybės liaupsių, kai pasinaudojo savo apdovanojimo atsiėmimo kalba, kad prisimintų pilietinių teisių judėjimo problemas prieš 50 metų ir susietų jas su afroamerikiečių vyrų kalinimu šiandieninėje kriminalinio teisingumo sistemoje.

„Nina Simone sakė: „Menininko pareiga yra galvoti apie laikus, kuriuose gyvename“. Mes parašėme šią dainą filmui, kuris buvo paremtas prieš 50 metų vykusiais įvykiais, bet mes sakome, kad „Selma“ vyksta dabar, nes kova už teisingumą taip pat vyksta dabar. Mes žinome, kad Balsavimo teisių aktas, dėl kurio jie kovojo prieš 50 metų, yra kompromituojamas šioje šalyje, dabar pat, šią dieną. Mes žinome, kad dabar kova už laisvę ir teisingumą yra reali. Mes gyvename šalyje su daugiausiai kalinamų žmonių pasaulyje. Šiandien pataisos įstaigose yra daugiau juodaodžių vyrų nei 1850 m. jų buvo vergijoje. Kai žmonės žygiuoja į priekį su mūsų daina, mes norime jums pasakyti, kad esame kartu su jumis, jus matome, jus mylime, todėl žygiuokite toliau.“