Bažnytinių metrikų knygas saugantis Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir Migracijos departamentas sako nuo karo Ukrainoje pradžios pastebintys lietuviškų šaknų turinčių Rusijos gyventojų išaugusį susidomėjimą galimybe atkurti Lietuvos pilietybę. Vieni politikai šią tendenciją vadina rizika ir siūlo stiprinti saugiklius pilietybės suteikimo klausimu, kiti sako priešingai – reikia kaip tik skatinti žmones grįžti į Vakarų pasaulį.
Norint sudaryti galbūt net XVI amžių siekiantį savo giminės medį gali prireikti apsilankyti Lietuvos Valstybės istorijos archyve. Čia saugomos visų tikybų bažnytinių metrikų knygos, liudijančios žmonių krikštą, santuoką ar mirtį. Į archyvą dažnai kreipiamasi ir įrodymų apie lietuviškas šaknis, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę.
Archyvarai sako, kad prasidėjus karui Ukrainoje pastebima nauja tendencija
„Yra dabar suintensyvėję, sakykim, iš Rytų šalių: iš Rusijos Federacijos piliečiai kreipiasi, iš Ukrainos“, – sakė Valstybės istorijos archyvo atstovė Neringa Češkevičiūtė.
Panašią tendenciją iš Rusijos bei Baltarusijos pilietybę turinčių galbūt lietuvių palikuonių pastebi ir Migracijos departamentas.
„Kai prasidėjo karas, pajutome, sulaukėme daug daugiau skambučių, klausia, kaip galima būtų atkurti Lietuvos pilietybę. Ir elektroninių laiškų, kreipimųsi, kad aš esu lietuviškų šaknų turintis, kaip man tapti kuo greičiau piliečiu, kaip man gauti pasą, sulaukiame“, – sakė Migracijos departamento atstovė Evelina Gudzinskaitė.
Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių palikuonių siekis tapti Lietuvos piliečiais yra dviprasmiškas klausimas, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
„Viena vertus, iš tikrųjų yra ir istorinio teisingumo aspektai – žmonių teisė atkurti pilietybę. Kita vertus, yra nacionalinis saugumas ir mūsų interesai, kad nesiformuotų galbūt valstybei nelojalūs dariniai mūsų visuomenėje“, – mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak Kasčiūno, pilietybės klausimas labai jautrus, ypač karo metu.
„Aš matau rizikų. Rizikų, kurias reikia vertinti ir jas suvaldyti turint labai aiškius saugiklius“, – pridūrė Kasčiūnas.
Saugikliu gali būti pati valstybė, įsitikinęs prie daugybinės pilietybės klausimo dirbantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Esą blogiausia šiuo metu būtų riboti Rusijoje ar Baltarusijoje gyvenančiųjų galimybes tapti lietuviais.
„Tokie valstybės sprendimai bus suprantami kaip pažeminimas arba pajuodinimas tų žmonių, kurie nori tai atkurti“, – sakė Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Jis ragina elgtis priešingai.
„Priešingai – paskatinti gal net tuos žmones, kurie nori iš ten išvykti, nori grįžti į Vakarų pasaulį, iš tikrųjų jiems padėti. Manau, kad tai būtų teisingas sprendimas“, – sakė Žemaitaitis.
Migracijos departamentas pažymi, kad prašymai iš Rusijos ir Baltarusijos jau kurį laiką nagrinėjami atidžiau. Be to, kiekvieną, siekiantį tapti Lietuvos piliečiu, tikrina Saugumo departamentas.
Pilietybė neatkuriama, kai asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus – arba asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.
Pernai Lietuvos pilietybė buvo atkurta beveik pusantro šimto Rusijos gyventojų. Šiuo metu Lietuvos ir Rusijos pilietybę turi 12 tūkstančių asmenų. Du trečdaliai jų nurodę gyvenantys užsienyje.
