Kriptozoologija yra „paslėptų gyvūnų mokslas“, tiriantis gyvūnus, kurie populiariojoje biologijoje yra laikomi legendiniais ar kitais atžvilgiais neegzistuojančiais. Kriptidas yra kriptozoologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis tokį padarą, kurio egzistavimas yra įmanomas, tačiau nepripažintas mokslininkų. Šįkart aprašome dešimt tokių paslaptingų būtybių ir jų kilmės istorijų.
Sniego žmogus
Kiti vardai: Jetis
Vieta: Šiaurės Amerika ir Himalajai
Išvaizda: Hominidas arba primatas
Sniego žmogus, dar žinomas kaip jetis, yra į žmogbeždžionę panašus padaras, gyvenantis Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regiono miškuose bei Himalajų kalnuose. Daugelis mokslininkų laiko jį folkloro ir klaidingos identifikacijos kombinacija – iš dalies dėl neįtikėtinai didelio skaičiaus individų, būtino palaikyti populiaciją, bei dėl to, kad klimatas ir problemos su maisto paieškomis paverčia tokių padarų išgyvenimą jų tariamose gyvenamosiose vietose kone neįmanomu. Nepaisant to, sniego žmogus yra turbūt ryškiausias kriptido pavyzdys kriptozoologijoje, o jo legenda populiari jau daugelį dešimtmečių.
Pranešimuose sniego žmogus yra apibūdinamas kaip didžiulis, plaukuotas, į žmogbeždžionę panašus padaras, kurio ūgis siekia 6-10 pėdų (2-3 m), o svoris gali viršyti 500 svarų (230 kg). Tariamų liudininkų teigimu, jetis turi dideles akis, atsikišusį antakių lanką ir didelę, žemai nuleistą kaktą; jo kaukolės viršus yra apvalus ir išlenktas, panašus į gorilų patinų. Sniego žmogus pasižymi stipriu, nemaloniu kvapu, o milžiniški pėdsakai, dėl kurių jis ir gavo savo anglišką pavadinimą „bigfoot“, gali siekti iki 24 colių (60 cm) ilgį bei 8 colių (20 cm) plotį. Žinovai taip pat teigia, kad ječiai yra visaėdžiai ir daugiausiai aktyvūs naktį.
Žmogus-drugys
Kiti vardai: Dažnai siejamas su Indridu Coldu, „Besišypsančiu žmogumi“ iš Johno A. Keelso knygos „Žmogaus-drugio pranašystės“
Vieta: Vakarų Virdžinija, Jungtinės Valstijos
Išvaizda: Sparnuotas dvikojis
Žmogus-drugys yra padaras, liudininkų matytas Vakarų Virdžinijoje esančioje Point Pleasant vietovėje nuo 1966 m. lapkričio 12-osios iki 1967 m. gruodžio. Daugelis jį mačiusiųjų žmogų-drugį apibūdina kaip žmogaus ūgio padarą su didelėmis šviesą atspindinčiomis raudonomis akimis ir milžiniškais sparnais. Kartais padaras yra apibūdinamas kaip apskritai neturintis galvos, tik su krūtinėje įstatytomis akimis.
Žmogų-drugį regėję liudininkai apibūdino jį kaip 7 pėdų ūgio padarą su ilgais dideliais sparnais bei didžiulėmis raudonomis akimis. Jo su niekuo nesupainiojamas klyksmas gali būti girdimas už daugiau nei mylios. Nežinoma, ar jo kūną dengia į žmogaus panaši oda, ar labai plonas kailis. Padaras taip pat pasižymi didele jėga ir gali nesunkiai pakelti tokius sunkius objektus kaip automobilis. Žmogus-drugys taip pat dažniausiai laikomas vyriškos lyties padaru.
Undinė
Kiti vardai: Vandenis
Vieta: Septyni vandenynai ir kai kurios jūros
Išvaizda: Žmogus-žuvis
Undinė yra kriptidas su moters galva ir liemeniu bei žuvies uodega. Pirmieji pasakojimai apie undines siekia mažiausiai 5000 m. pr. m. e. Manoma, kad jos kilo iš Didžiosios deivės-karalienės Atargatis, kuri įsimylėjo mirtingą piemenį ir netyčia jį nužudė. Susigėdusi ji įšoko į ežerą ir pasivertė žuvimi, tačiau net vandenys negalėjo paslėpti dieviško jos grožio, todėl galiausiai ji virto undine – žmogumi virš liemens, žuvimi žemiau. Tiesa, britų folklore undinės yra laikomos blogu ženklu – čia tikima, kad jos ir išpranašauja, ir sukelia stichines nelaimes. Manoma, kad žmonės undines painioja su sirenomis (vandens gyvūnais) arba žmonėmis, sergantiems įgimta sirenomelija (dar vadinama undinėlės sindromu, kuomet vaikas gimsta su plėve sujungtomis kojomis).
Gigantiška anakonda
Kiti vardai: Gigantiškoji Sukuri
Vieta: Pietų Amerika
Išvaizda: Milžiniška gyvatė
Pranešimai apie gigantiškas anakondas siekia paties Pietų Amerikos žemyno atradimą, kuomet kolonistų tarpe ėmė plisti legendos apie iki 50 metrų (150 pėdų) ilgį siekiančias gyvates. Nuo to laiko ši tema buvo kriptozoologų ir zoologų debatų centre.
Paprastai anakondos užauga iki 6 metrų (20 pėdų) ilgio ir sveria iki 250 kg (560 svarų). Nors kai kurios pitonų rūšys gali užaugti ir ilgesnės, anakonda, ypač žalioji anakonda, yra sunkiausia ir didžiausia, kalbant apie visų gyvačių skersmenį, bei dažnai yra laikoma didžiausia dabar gyvenančia gyvate pasaulyje. Pilnai užaugusi anakonda gali nesunkiai užpulti ir nužudyti jaguarą arba kaimaną. Ilgiausia tiksliai išmatuota ir patvirtinta anakonda siekė maždaug 7,5 m (25 pėdų) ilgį, o tvirtinimus apie nepaprastus 30 ar 50 pėdų ilgio egzempliorius mokslininkai dažniausiai laiko itin abejotinais.
Tačiau istorikas Mike‘as Dashas tvirtina, kad didesnės anakondos tikrai egzistuoja, ir neva gali siekti net iki 45 metrų (148 pėdų) ilgį, o kai kurie liudininkai savo pranešimus paremia nuotraukomis (nors iš jų sunku spręsti apie tikslų gyvatės dydį). Tiesa, Dashas pažymi, kad jeigu pranešimai apie 18 metrų (59 pėdų) anakondas gali atrodyti kiek perdėti, tuomet 120 pėdų ilgio gyvatės paprastai yra laikomos tikrai neįmanomu dalyku.
Vilkolakis
Kiti vardai: Vilkatas
Vieta: Visame pasaulyje
Išvaizda: Keičiantis formą žmogus
Vilkolakis, dar žinomi kaip vilkatas, yra kriptidas arba folklorinis žmogus, sugebantis pakeisti savo formą į vilko arba antropomorfinio į vilką panašaus padaro – arba tyčia, arba po to, kai jam įkando ar įrėžė kitas vilkolakis, arba dėl užtraukto prakeiksmo. Ši transformacija dažniausiai yra siejama su pilnaties pasirodymu. Vilkolakiams neretai priskiriama superžmogiška jėga ir juslės, kur kas stipresnės tiek už žmogaus, tiek už vilko. Paprastai laikoma, kad vilkolakis yra kilęs iš europietiškų padavimų, tačiau ši legenda vėliau paplito visame pasaulyje. Kiti į šiuos padarus panašūs formos keitėjai yra populiarūs įvairiuose kituose pasaulio regionuose, ypač tarp Amerikos čiabuvių, nors daugelis jų yra susiję su kitais gyvūnais, nei vilkai.