„Žaidynės Druskininkuose buvo puikiai organizuotos, kartelė labai aukštai iškelta, kitų žaidynių organizatoriams bus nelengva išlaikyti tokį lygį“, – kalbėjo XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai, svečiai, prasmingai ir turiningai praleidę keturias pilnas emocijų dienas Druskininkuose.

Liepos 14-17 d. Druskininkai tapo visų sportuojančių lietuvių, susirinkusių į XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, draugystės ir vienybės centru. Sporto žaidynėse, kurių šūkis buvo „Aš – Lietuva!“, dalyvavo apie pustrečio tūkstančio tautiečių iš 26 pasaulio šalių. Tarp jų viena gausiausių buvo JAV sportininkų delegacija, kurią sudarė apie 250 įvairaus amžiaus grupių išeivijos lietuvių. JAV lietuviai iškovojo 23 medalius ir pagal iškovotus medalius rikiavosi trečioje komandinėje šalių rikiuotėje, po Lietuvos ir Jungtinės Karalystės.

Nešė įspūdingą vėliavą

XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės prasidėjo dar tuomet, kai į kelionę aplink Lietuvą buvo išlydėti Jungtinės Karalystės lietuviai dviratininkai. Tos pačios dienos vakarą Druskininkuose surengta vakaronė su liaudies šokėjais, dainininkais, muzikantais ir žaidimais.

Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko pakviesti, druskininkiečiai žaidynių svečius pasitiko ant savo namų, biurų, įstaigų iškabintomis Lietuvos vėliavomis. O pagrindiniu šventės akcentu taip pat tapo mūsų trispalvė – rekordinio – 250 metrų ilgio – Lietuvos vėliava, kurią Druskininkų gatvėmis nešė visi žaidynių dalyviai.

Įspūdingo ilgio trispalvė, grojant pučiamųjų orkestrui, žaidynių atidarymo vakarą buvo garbingai ir su meile nešama nuo M. K. Čiurlionio gatvės pabaigos iki Pramogų aikštės, kurioje surengta žaidynių atidarymo ceremonija. Žaidynių dalyviai, nešę rekordinę vėliavą, buvo pasipuošę šalį, iš kurios jie atvyko, reprezentuojančia atributika.

Pramogų aikštėje vėliavos nešėjus pasitiko gausi žiūrovų minia. Suskambus Marijono Mikutavičiaus „Trims milijonams“, aikštėje buvę tautiečiai iš visos širdies pritarė skambančiai visų pamėgtai dainai.

Atidarymo šventės dalyviai plojimais ir palaikymo šūksniais išreiškė palaikymą už laisvę kovojančiai Ukrainai, o vėliau per Druskininkus darniai nuskambėjo žaidynių dalyvių atlikta Tautiška giesmė, kurią pradėti garbė buvo suteikta druskininkietei, folkloro atlikėjai Mortai Elžbietai Bieliukaitei.

Prezidentas kvietė sugrįžti į Lietuvą

Žaidynių globėjas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, nuo scenos kreipęsis į žaidynių dalyvius, sakė, kad norėtų prie kiekvieno prieiti, apkabinti, paspausti ranką, patapšnoti per petį.

„Vienas užsienio leidinys pavadino Druskininkus pavojingiausia vieta Žemėje. Ar jaučiatės, kad čia labai pavojinga? Manau, kad tai yra viena iš gražiausių vietų Žemėje. Sportas suvienija, suteikia galimybę pabūti kartu, išreikšti savo lietuvišką tapatybę, tiesiog susirasti naujų gerų draugų ir dar kartą pagalvoti apie savo santykį su Lietuva, pagalvoti apie tai, kaip aš galėčiau prisidėti prie Lietuvos pažangos. Man sakė, kad praėjusiose žaidynėse kai kurie lietuviai pirko bilietus viena kryptimi. Po žaidynių jie pasiliko. Norėtųsi, kad žmonių, kurie perka bilietą viena kryptimi, būtų kuo daugiau. Svarbiausia, kad jūs esate čia, esate visi kartu, ir visi mes esame Lietuva“, – kalbėjo Prezidentas.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, sportas mus visus sujungia, skatina kalbėti viena kalba. „Mes čia atvažiavome ne tik sportuoti, bet susipažinti ir bendrauti. Kai kas atvyko pirmą kartą į savo protėvių žemę ir atvažiavo ne vien medalių laimėti, bet ir pažinti, bendrauti ir stiprinti tą mūsų bendrystę“, – sakė ministrė.

Atidarymo dalyvius pasveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, žaidynių organizavimo darbo grupės vadovas Linas Obcarskas.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas pasidžiaugė, kad nedideliame mieste susirinko tiek daug atstovų iš viso pasaulio: „Sveikinu atvykus, Druskininkų žemė džiaugiasi jumis! Gerų startų ir finišų, o svarbiausia – geros nuotaikos ir norėjimo vėl sugrįžti.“

JAV lietuvių sportininkų delegacijos vadovas, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Sporto reikalų komisijos pirmininkas Laurynas R. Misevičius negailėjo pagyrų Druskininkams: „Šitas miestas yra gražiausias. Tai – ir sveikatos miestas. Paskutinį kartą čia buvau dar vidurinės mokyklos metais, kai turėjau stuburo traumą, ir medikų prognozės buvo pesimistinės. Tačiau, pabuvus Druskininkuose, mano sveikata stebuklingai susitvarkė“.

Perdavė estafetę Palangai

Žaidynių metu buvo pasiektas naujas Lietuvos atsispaudimų nuo žemės rekordas. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Rolandas Žukauskas per 3 val. atliko 3,5 tūkst. atsispaudimų, 480 pagerindamas ankstesnį rezultatą.

Paskutinę renginio dieną, be sporto rungčių ir trečiųjų apdovanojimų, organizuotas Pasaulio lietuvių sporto forumas ir iškilminga žaidynių uždarymo ceremonija, kurios metu Druskininkų meras R. Malinauskas žaidynių organizavimo estafetę perdavė Palangos merui Šarūnui Vaitkui, nes XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės 2025 metais vyks šiame kurortiniame Lietuvos mieste.

Visas keturias žaidynių dienas Druskininkai ošė – visi viešbučiai, poilsio namai, kitos nakvynės vietos buvo visiškai užpildytos, o prie kavinių ir restoranų nusidriekdavo lankytojų eilės. Sporto entuziastams iš viso pasaulio buvo pasiūlyta ir kultūrinė, ir pramoginė programa. Žaidinių dalyviai linksminosi kartu su aktoriumi ir dainininku Vidu Bareikiu, stebėjo įspūdingą lazerių šou, plojo į ritmą žinomiausiems Lietuvos perkusininkams „Giunter Percussions“, lingavo į ritmą atlikėjui Justinui Lapatinskui.

Turizmo, verslo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis sakė, kad jam teko susitikti su daugybe žaidynių dalyvių, iš kurių jis išgirdo tik teigiamus atsiliepimus apie Druskininkus ir žaidynes: „Visi buvo maloniai nustebinti tuo, ką čia pamatė. Manau, kad šis renginys labai naudingas ne tik mūsų verslui, bet ir patiems Druskininkams. Šis renginys atskleidė didžiulį Druskininkų potencialą ir parodė, jog esame pajėgūs surengti dar didesnius renginius.“

Žaidynių dalyvių įspūdžiai

Valdas Molevičius, verslininkas ir mecenatas iš Airijos: „Airijoje gyvenu 15 metų. Dėl sveikatos sportuoti negaliu, bet remiu daugelį sporto renginių Airijoje. Tai ir į šias žaidynes atvykau kaip rėmėjas. Airijoje lietuvių sporto bendruomenė labai aktyvi – yra daug krepšinio komandų, futbolo komanda, kuri dalyvavo Pasaulio „7 prieš 7“ čempionate. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavau prieš penkerius metus, kai jos vyko Kaune. Žaidynių metu susitikęs su Užsienio reikalų viceministru jam pasakiau: „Tai, kas vyksta Druskininkuose, nepalyginamai geriau nei žaidynės Kaune. Abejoju, ar greitai turėsime tokio aukšto lygio ir puikios organizacijos renginį, kaip Druskininkuose. Čia viskas yra idealiai.

Ačiū sinoptikams, kurie pamelavo, kad visą savaitgalį lis. Viskas buvo puiku: ir apgyvendinimas, ir maitinimas, ir sporto bazės. Mes čia atvažiavome ne verstis per galvą ir siekti rekordų, bet pabendrauti.

Lietuvoje lankausi keturis-penkis kartus per metus, stebiu gerus pokyčius. Kai mūsų šalis turi ką vytis, į ką lygiuotis, tai bepigu tai daryti. Daug keliauju, tai galiu pasakyti, kad anksčiau Lietuva nuo Europos buvo atsilikusi 15 metų, o dabar jau gerokai priartėjo.“

Žanas Kalvaitis, sportininkas iš Vokietijos: „Iš Vokietijos kartu su manimi atvyko dar aštuoni sportininkai, dalyvavome keleto sporto šakų varžybose. Aš pats plaukiau, bėgau 100 metrų ir dalyvavau 5 kilometrų bėgime. Šiose žaidynėse dalyvauju pirmą kartą.

Druskininkuose renginys buvo puikiai organizuotas. Mane maloniai nustebino gražiai sutvarkytas kurortas, čia esu buvęs keletą kartų, bet prieš daugelį metų. Puikūs įspūdžiai, daug naujų pažinčių, geros emocijos. Daugiau nei 25 metus gyvenu Vokietijoje, laisvalaikiu sportuoju, kasmet atvažiuoju į Lietuvą.“

Andrius Juraitis, verslininkas iš Čikagos: „JAV su šeima gyvename per 20 metų. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvauju pirmą kartą, esu stajeris, rungtyniavau 5 kilometrų distancijoje. Seniai sportuoju, dar nuo tada, kai gyvenau Lietuvoje. 1991 metais dalyvavau bėgime aplink Lietuvą. Bėgu ilgas distancijas, aktyviai sportuoju, kai tik turiu laiko, visada treniruojuosi. Kadangi esu kilęs iš Vakarų Lietuvos, tai Druskininkuose teko būti gal tik vieną kartą. Kurortas man paliko labai gerą įspūdį. Čia tikrai labai puiki gamta, gaivus oras, teko pabėgioti Nemuno pakrante, smagu, kai kvėpuoji gaiviu ir švariu oru, to Čikagoje labai pasigendu. Šios žaidynės – prasmingas renginys, smagu, kad susibūrė užsienyje gyvenantys lietuviai. Į Lietuvą atvažiuoju kas antri metai, pastebėjau, kad dabar pokyčiai Lietuvoje kiek sulėtėjo, bet manau, kad viskas bus gerai“.

JAV lietuvių sportininkų delegacijos vadovas, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Sporto reikalų komisijos pirmininkas Laurynas R. Misevičius XI-ąsias PLSŽ apžvelgė taip: „Visų pirma, dar praėjusių metų pabaigoje kaip kad ir šių metų pačioje pradžioje nebuvo 100%-io aiškumo, ar išvis PLSŽ (kaip panašiai ŠALFASS jubiliejinės žaidynės Čikagoje) įvyks. Pasaulis tebekentė nuo pandemijos, na o po to vasario mėn. pabaigoje prasidėjo karas... Ir vėl viskas pakibo ant plauko. Nepamirškime, kad XI-jų žaidynių miestas Druskininkai yra visiškai prie pat ne pačios draugiškiausios Lietuvai Baltarusijos. Nepaisant to, ŠMSM vadovybei ir ypatingai vice-ministrui Linui Obcarskui iš LR Vyriausybės gavus finansavimo garantiją, darbo grupės žaidynėms surengti nariams vienbalsiai pritarus, nusprendėme eiti į priekį ir organizuoti šią didžiausią pasaulio lietuvių sporto fiestą. Tačiau vėlai paskelbus viešajį pirkimą, tik balandžio mėn. pradžioje galutinai patvirtinti XI PLSŽ vykdytojai, šįkart jais buvo „Seven Live“ įmonė, turėjusi patirtį renginių organizavime. Esame dėkingi šios firmos vadovui Tomui Inčikui su visa savo komanda, kad turėjo drąsos apsiimti tokio mąsto visai ne įprastų aplinkybių žaidynių organizavimą. Renginys įvyko, bet ar tikrai pavyko, tesprendžia dalyviai. Kaune 2017 metais turėjome vienas problemas, tas lyg ir išsprendėme, kadangi ir Druskininkų savivaldybės, ir miestiečių požiūris į šią sporto draugystės šventę buvo be galo geranoriškas – visi norintys išeivijos lietuviai sudalyvavo, susirinkome virš 2,300 sporto mėgėjų iš 26 šalių. Aš asmeniškai visgi apibendrinant sakyčiau, kad netgi padarėme nedidelį stebuklą, tokiomis popandeminėmis šalia karo Ukrainoje sąlygomis sugebėję dar ir tiek žmonių sukviesti, renginį pravesti, nors paskutinę minutę dar SAS ir kelių kitų Europoje aviakompanijų streikai trukdė, infliacijos visur paliestos kainos nedžiugino. Pirmąsyk buvo dalyvių iš Vietnamo, Taivanio, Indijos ir JAE, kartu su PLB Sporto komisija ir JK lietuvių bendruomene suburta didžiausia Didžiosios Britanijos delegacija istorijoje. Man XI žaidynės tapo jau 6-osiomis, kuriose penktą kartą iš eilės vykau kaip  JAV delegacijos vadovas. ŠALFASS Druskininkuose subūrė apie 250 sportininkų, iš kurių daugiausia atstovavo 2 klubus – Čikagos „Lituanica“ ir seniausią dar 1903 m. Niujorke įkurtą Lietuvių Atletų Klubą (LAK). Rizikavome daug kuo, juk buvo ir tokių, kurie primygtinai išsakė savo neigiamą nuomonę, siūlė dėl karinių veiksmų Ukrainoje ir šalimais esančioje Baltarusijoje dislokuotos priešiškų Lietuvai valstybių kariuomenės neorganizuoti šių žaidynių, kiti pabijojo dėl Covid-19, ypač naujųjų viruso atmainų. Tačiau PLSŽ pasiekė savo tikslus – tūkstančiai dalyvių suvažiavo į vieną gražiausių Lietuvos kurortų, užsimezgė naujos draugystės, atsinaujino seni draugiški ryšiai. Dabar su nekantrumu laukiame sekančių XII PLSŽ žaidynių 2025 m. Palangoje. Beje, džiugu ir tai, kad konkurse tarp savivaldybių, norinčių surengti šias už 3 metų vyksiančias pasaulines sporto žaidynes dalyvavo net 11! Lietuvos miestų, o Palanga buvo paskelbta nugalėtoja mūsų PLSŽ darbo grupės balsavimu (Jonava liko antroje vietoje, trečias – uostamiestis Klaipėda). Tai byloja, kad miestai noriai apsiimtų organizuoti didžiausią sporto renginį – su išeivijos lietuviais, Lietuvos ryšiai su diaspora stiprėja, bendrystė didėja!“

ŠALFASS Centro Valdybos narys, Rytų apygardos pirmininkas Deivis Pavasaris: „Gausiai PLSŽ dalyvavo ir Niujorko LAK atstovai. Seniausio pasaulyje lietuviško sporto klubo nariai dalyvavo teniso, stalo teniso, orientacinio sporto, biliardo, smiginio, futbolo ir krepšinio 3 prieš 3 varžybose. Norisi pasidžiaugti, kad jos medalių skaičiumi derlingos buvo NY Lietuvių atletų klubo atstovams. LAK'o atletai iškovojo net 9 medalius trijose sporto šakose: stalo teniso, teniso ir krepšinio tris prieš tris varžybose. Niujorko LAK narių taupyklėje 2 aukso, 5 sidabro ir 2 bronzos medaliai. Sėkmingiausiai žaidynėse pasirodė NY LAK stalo tenisininkai, viso laimėję net 7 medalius. Apibendrindamas žaidynes galiu teigti, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Pasak, rengėjų ir organizatorių „Seven Live“ šios žaidynės buvo geriausios iš visų surengtų. Iš šono gal tikrai taip ir galėjo pasirodyti. Bet, deja, aš taip nemanau, o ir dalis aplinkinių taip pat nebuvo patenkinti varžybų organizacija. Dėl pačių varžybų teisėjavimo negirdėjau nei vieno blogo atsiliepimo. Nei iš vienos sporto šakos. Viskas buvo aukščiausiame lygyje, ačiū žaidynių vyriausiems teisėjams ir visiems varžybų teisėjams.

Visa kita buvo irgi šaunu, gal tik su dalyvių apgyvendinimu iš užsienio buvo šiokių tokių iššūkių, o maitinimas ir visi kiti papildomi pramoginiai renginiai buvo sustyguoti puikiai. Didelis dėkui ir Druskininkų merui R. Malinauskui už šiltą priėmimą, pasijautėme lyg tikrai grįžę į gimtuosius namus. Beje, žinau kiek pastangų ir jėgų įdėjo ŠALFASS ilgametis prezidentas ir PLB sporto komisijos pirmininkas, dabar jau ir PLB pirmininkės pavaduotojas Laurynas R. Misevičius, kad šios PLSŽ iš viso įvyktų šiais metais. Ačiū, Laurynui! Giliai įsitikinęs, kad be jo pasiaukojamo darbo šios žaidynės šiemet iš viso turbūt nebūtų buvę organizuojamos ir iš tiesų tai yra tikras stebuklas, kad jos įvyko ir dar kartą didelis dėkui Laurynui už visą tai, už jo neišsenkančią energiją ir begalinį atsidavimą bei triūsą lietuvių diasporai“.

Žaidynių statistika

*Žaidynėse dalyvavo 2314 dalyvių iš 26 šalių. Daugiausia dalyvių atvyko iš Jungtinės Karalystės (329 sportininkai) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (238 sportininkai). Populiariausiu žaidynių sportu, kaip įprasta tarp lietuvių, tapo krepšinis, varžybose dalyvavo 482 žaidėjai.

*Išdalinti net 323 medalių komplektai. 597 medalius iškovojo Lietuvos sportininkai, o antroje ir trečioje tituluočiausiųjų vietose – 51 medalį laimėję Jungtinės Karalystės lietuviai bei 23 medalius iškovoję Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkai.

*Jauniausia dalyvė – septynerių metų Jürgen iš Estijos, dalyvavusi šiaurietiškame ėjime, vyriausiasis dalyvis – 87-erių metų Stanislovas iš Klausučių, žaidęs stalo tenisą.

Dainius Ruževičius, Čikaga