Ilgai laukta diena išaušo. Futbolo pasaulis pradeda kovą dėl savojo šventojo Gralio – prieš 47 metus italų skulptoriaus Silvio Gazzanigos sukurto beveik 37 cm aukščio ir daugiau nei 6 kg svorio trofėjaus. FIFA sprendimas prieš aštuonerius metus padovanoti Rusijai teisę priimti planetos futbolo elitą kontroversiškai vertinamas iki šiol, tačiau Vladimiras Putinas ir Maskva neriasi iš kailio, jog parodytų pasauliui „kitokį veidą“. Kol kas tai daryti sekasi neblogai – atrodo, kad futbolas bent mėnesiui leido pasauliui užmiršti ekspansinę Rusijos politiką, teisių pažeidimus ar kosminio dydžio statybų eilutes.

Viso pasaulio dėmesys šį ketvirtadienį sutelktas į Rusijos sostinę, kur vakare argentiniečio Nestoro Pitanos švilpukas paskelbė pirmųjų čempionato rungtynių tarp Rusijos ir Saudo Arabijos pradžią. Maskva – vienas iš didžiausių pasaulio miestų. Jam priskaičiuojama apie 12 mln. gyventojų, o tai reiškia, kad net 12-oje į 2018-ųjų pasaulio čempionatą patekusių šalių gyvena mažiau žmonių nei šiame metropolyje. Galima neabejoti, kad artimiausią mėnesį būtent Maskva taps pagrindiniu futbolo centru. Sostinė vienintelė iš vienuolikos čempionatą organizuojančių miestų turės net du stadionus. Istorinis Lužnikų stadionas bus centrinė pirmenybių arena, kuri priims septynis mačus, tarp kurių – atidarymo rungtynes ir finalą, o kuklesnėje, bet modernesnėje „Spartak“ arenoje bus sužaistos dar penkerios rungtynės. Iki šiol daugiau nei po vieną stadioną pasaulio čempionatų istorijoje turėjo tik devyni miestai: Montevidėjus (1930), Paryžius (1934), Londonas (1966), Buenos Airės (1978), Madridas, Barselona ir Sevilija (1982), Meksikas (1986) ir Johanesburgas (2010).

Kad Maskva savo galybe bei didingumu stipriai užtemdys kitas šio čempionato vietas, galima buvo nuspėti jau seniai. Paprastas pavyzdys – gauti akreditaciją į sostinėje vyksiančias rungtynes buvo gerokai sudėtingiau nei į bet kurį kitą miestą. Derėtų pastebėti, kad ir čia žaisiančių komandų puokštė tikrai įspūdinga: pasaulio čempionė Vokietija, Europos stipriausia komanda Portugalija, Brazilija, Prancūzija, Argentina, Belgija, Serbija. Taigi, net jei ir nesate futbolo romantikai bei nenorite leistis į apie pusę paros trunkančias klajones vietos traukiniais, apsistojus vien sostinėje galima išvysti kone visą dabartinį planetos futbolo žiedą. O kur dar šiame mieste siūlomas pramogų ir kultūros asortimentas. Sutikite, šiame kontekste, tarkim, Volgogradas su rungtynėmis Saudo Arabija–Egiptas ar Saranskas su Panamos ir Tuniso maču kontrastuoja tikrai stipriai.

Beveik 80 tūkst. žiūrovų talpinantys Lužnikai – pagrindinė Rusijos sporto šventovė. Čia vyko 1980-ųjų Maskvos vasaros olimpinės žaidynės, 2008 metais buvo žaidžiamas UEFA Čempionų lygos finalas. Impozantišku sovietiniu stiliumi suprojektuotas statinys duris atvėrė 1956-aisiais ir prieš šias pirmenybes buvo stipriai renovuotas. Bene svarbiausias pakeitimas – pašalinti bėgimo takai ir tribūnos gerokai priartintos prie aikštės. Visgi ši vieta mena ne tik Rusijos sporto didybę. 1982 metais čia įvyko viena didžiausių Sovietų Sąjungos sporto tragedijų, kai spūstyje žuvo net 66 Maskvos „Spartak“ aistruoliai, ir šio fakto Vakarų žiniasklaida prieš pirmenybių atidarymą nebuvo linkusi praleisti.

„Spartak“ stadionas – gerokai kuklesnis. Jis talpina 45 tūkst. žiūrovų ir atvėrė duris tik prieš ketverius metus. Čia namų rungtynes žaidžia populiariausias šalyje „Spartak“ klubas ir rusai pažymi, jog tai yra vienintelė šių pirmenybių arena, kuri buvo pastatyta be valstybės dotacijų. Visus finansinius įsipareigojimus prisiėmė klubo savininkas milijardierius Leonidas Fedunas. Faktai lieka faktas, lozungai – lozungais, bet kokią vietą dabartinėje Rusijos valdžios hierarchijoje užima „LUKoil“ viceprezidentas, turbūt irgi niekam klausimų nekyla.

Pasaulio pirmenybių išvakarėse Raudonojoje aikštėje buvo surengtas grandiozinis klasikinės muzikos koncertas, kurio metu legendiniam ispanų tenorui Placido Domingo ranką spaudė simpatijų V.Putinui ir jo vykdomai politikai neslepiantis vienas garsiausių pasaulio dirigentų Valerijus Gergijevas. Kartu su jais ant scenos lipo šiuolaikinės Rusijos klasikinės muzikos legendos – bosas Idaras Abdrazakvas, sopranai Albina Šagimuratova ir Aida Garifulina, kviestiniai tenorai Juanas Diego Florezas ir Jusifas Ejazovas. Ne ką mažiau spalvinga buvo ir pirmoji svarbių asmenų eilė. Šalia Rusijos prezidento šiltai įsitaisęs šypsojosi FIFA prezidentas Gianni Infantino ir generalinė sekretorė Fatma Samoura, Panamos prezidentas Juanas Carlosas Varela, Šiaurės Korėjos vienas vadovų Kimas Yong Namas, Venesuelos buvusio lyderio Hugo Chavezo bendražygis ir mokinys – Bolivijos prezidentas Evo Moralesas, Armėnijos premjeru neseniai tapęs Nikolas Pašinjanas, Moldovos prezidentas Igoris Dodonas. Vakarų pasaulis savo žinutę pasiuntė ir ji skambėjo ne mažiau įtikinamai nei tie įspūdingi balsai didžiojoje scenoje koncerto metu.

Kita vertus, ką tik paskelbta, kad teisę rengti 2026 metų pasaulio fotbolo čempionatą laimėjo trijų, drauge pretendavusių, šalių grupė - JAV, Kanada ir Meksika. Tačiau stebint, kaip pastaruoju metu klostosi šių Šiaurės Amerikos kaimynių santykiai, kyla minčių, kad mūsų laukia dar mažiausiai vienas kontroversiškas čempionatas.