Sausis neretai įvardijamas kaip liūdniausias metų mėnuo. Iš tiesų, prabėgus didžiosioms metų šventėms, kai į vaikystės namus bent kelioms dienoms sugrįžta vaikai ar anūkai, susitinka išsiilgti draugai ir giminaičiai, toliau besitęsianti žiema lieka šiek tiek tamsesnė, šaltesnė ir niūresnė. Gydytojas psichiatras Jonas Fugalis įvardija, kad artimo ryšio su žmonėmis palaikymas, ypač senjorams, turi itin daug įtakos gerai fizinei bei emocinei būsenai. Deja, greitas gyvenimo tempas, karjeros aukštumų siekis ar polėkis keliauti po pasaulį lemia tai, kad bene kas antras suaugęs žmogus jaučiasi vienišas.

Net 80 metų trunkantis Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas apie žmonių gyvenimo kokybės pokyčius parodė, kad laimingus romantinius santykius palaikę 50-ies metų asmenys, sulaukę 80-ies metų buvo fiziškai bei emociškai sveikiausi. Tyrime taip pat atsispindėjo ir tai, kad skirtingų socialinių klasių žmonėms, būtent artimas tarpusavio ryšys bei jo palaikymas turi daugiau įtakos laimei, nei aukštas intelekto koeficientas, geri genai ar santaupos.

„Minėto tyrimo išvados rodo, kad geras romantinis santykis, ryšys su draugais bei bendruomene, sulaukusiems 50-ies metų yra geresnis fizinės sveikatos įtakos rodiklis nei cholesterolio lygis kraujyje. Nors tai tik vieno tyrimo informacija ir šios išvados nėra konsensusas medicinoje, vis dėlto įdomu, kad laimingai vedusių aštuoniasdešimtmečių nuotaikos per intensyvesnio skausmo dienas svyruoja mažiau, o saugesnį prisirišimą prie vyrų turinčios moterys rečiau kenčia nuo depresijos, atminties sutrikimų bei apskritai yra laimingesnės (tyrimo duomenimis). Aišku, norėčiau pabrėžti, kad laimingi santykiai nereiškia konfliktų nebuvimo – tai tokie santykiai, kuriuose vyrauja pasitikėjimas savo partneriu“, – įvardija psichiatras J. Fugalis.

Psichikos sveikata glaudžiai susijusi su fizine būkle

Gydytojas sako, kad kalbėdami apie sveikatą, neturėtume atskirti fizinio kūno ir emocijų, mat šios abi dalys yra vienodai reikšmingos. Anot jo, nors kol kas nėra aišku, kokie tiksliai mechanizmai vyksta biologiniu lygmeniu, visgi vienišumas yra įvardijamas kaip labai stiprus rizikos faktorius žmonėms, turintiems fizinių sunkumų ar ligų.

„Mes, žmonės, esame bendruomeniniai žinduoliai, geriausiai jaučiamės kitų draugijoje. Užplūdus vienišumo jausmui, organizmas patiria didžiulį stresą, kuris persiduoda ir  į smegenų-antinksčių ašį. Tokiu atveju, iš pastarosios išsiskiria streso hormonai, kurie sekina visą organizmą. Ilgai trunkanti lėtinė streso būsena išbalansuoja hormoninį foną mūsų kūne, imame jausti nuovargį, paaštrėja lėtinės ligos, tokios kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas. Stresas taip pat gali paveikti mūsų imuninę sistemą, plaukų, odos, nagų kokybę, mąstymą, fizinį pajėgumą ir daugybę kitų kasdienių gyvenimo aspektų“, – paaiškina psichiatras J. Fugalis.

Anot eksperto, globalizacija taip pat gali ženkliai paskatinti vienišumo jausmą ir stresą. Nors vis daugiau žmonių keliasi gyventi į didmiesčius, tyrimai rodo, kad būtent ten vyraujantis spartus gyvenimo tempas, individualizmas ir mažesnis bendruomeniškumo pojūtis prisideda prie prastesnės emocinės sveikatos.

Kaip „gydyti“ vienišumą?

Senjorai susiduria ne tik su fizinio sveikatingumo iššūkiais, bet ir padidėjusiais nerimo, vienišumo bei atstūmimo jausmais dėl artimųjų ar draugų netekčių, šaltais santykiais su vaikais ar anūkais.

Šis aspektas išties daro neigiamą poveikį senjorų gyvenimo kokybei bei, kaip rodo tyrimai, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir net įvairių demencijos formų vystymąsi. Vienišumas susijęs ir su pablogėjusia fizine sveikata, pavyzdžiui, aukštu streso hormono kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Psichiatras J. Fugalis priduria, kad jei asmuo pastebi, jog nepaisant santykių su bičiuliais ir artimaisiais, jis vis tiek jaučiasi vienišas ir nesuprastas, o bendrystė netenkina, reikėtų ieškoti kitokio sprendimo ir galbūt kreiptis į psichoterapeutą. Tokiu atveju svarbu peržiūrėti ir įsivertinti turimus santykių kūrimo modelius ir išmokti kurti nuoširdų ryšį, gebėti būti pažeidžiamu.

„Kai žmogus negali ar nemoka būti pažeidžiamu prieš artimuosius, jis laikosi atstumo ir natūraliai vienišumo jausmas tik didėja. Žinoma, nebūtinai visiems reikalinga psichoterapija, tačiau jei žmogus jaučia kančią ir nepasitenkinimą ne vieną mėnesį, tikrai reikėtų ieškoti pagalbos iš šalies. Reikėtų suprasti ir tai, kad vienišumo jausmas yra labai žmogiškas, ir jei nėra jį lydinčių fizinių simptomų, tai – ne liga“, – pabrėžia ekspertas.