„ES investicijos yra vienas svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, todėl suprasdami, kad jų srautui sumažėjus, galime susidurti su lėšų investicijoms trūkumu, privalome ir toliau kiekvieną eurą investuoti taip, kad jis duotų grąžą. Visi – ir sprendimų priėmėjai, ir projektų vykdytojai nuolat turime siekti išmatuojamos naudos žmonėms – daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo“, − patikino L. Maskaliovienė.
Be to, viceministrė atkreipė dėmesį, kad dabartiniu laikotarpiu stengiamasi tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – naudoti ne subsidijas, o finansines priemones ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti.
„Dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio finansinės priemonės leidžia pasiekti geresnių rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą. Atsižvelgdami į tai, planuojame plėsti sričių, kurioms finansavimas bus skiriamas tokiu pagrindu, sąrašą, į jį įtraukiant savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo, vandentvarkos, regioninių ir magistralinių kelių vystymo bei kitus projektus“, − Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje-diskusijoje kalbėjo viceministrė L. Maskaliovienė.
Dar 2016-aisiais metais vykusiame Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento susitikime su verslininkais L. Maskaliovienė teigė, jog ministerija stengiasi kontroliuoti investicijas, kad jų naudojimas duotų maksimalią naudą. Tuomet ji sakė, kad pastarieji dveji metai buvo įtempti, Finansų ministerija siekė kokybiškiau ir efektyviau planuoti Europos Sąjungos paramą: „Didelį dėmesį jautėme iš Europos Komisijos nagrinėjant kiekvieną priemonę. Turėjome investicijas apginti ne tik strateginiame, bet konkrečios priemonės lygmenyje.“
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu finansinių priemonių pagalba investuota apie 443 mln. eurų ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšų energetinio efektyvumo didinimo ir verslo finansavimo srityje, papildomai pritraukta apie 540 mln. eurų privačių lėšų. 2014–2020 m. laikotarpiu tokių priemonių pagalba investuota daugiau nei 600 mln. eurų ES fondų lėšų – įsteigti 6 fondai daugiabučių namų ir viešosios infrastruktūros modernizavimo bei verslo finansavimo srityje, numatyta pritraukti apie 866 mln. eurų privačių lėšų.
Diskusijoje taip pat pastebėta, kad ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su investavimu į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus, todėl šalies verslas, siekdamas sėkmingai konkuruoti sparčiai besikeičiančiose globaliose rinkose, privalo diegti inovacijas. Judant šia linkme, gyvybiškai būtina išnaudoti ES investicijas, nukreipiant jas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą.
Numatyta, kad 2018 metais Europos Komisija (EK) paskelbs savo nuomonę apie finansinę perspektyvą po 2020-ųjų metų, tuomet prasidės derybos, kaip turėtų būti skirstomos Struktūrinių fondų lėšos visoje ES.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2014–2020 m. ES investicijomis įgyvendinamų projektų bendra vertė siekia 1,6 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, verslo bei energinio efektyvumo srityse. Projektų vykdytojams jau išmokėta 897,5 mln. eurų 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos lėšų.
Daugiausia lėšų 2014-2020 metų ES finansiniu laikotarpiu paskirstys Susisiekimo ministerija – 1 mlrd. 345 mln. eurų, Aplinkos ministerija – 1 mlrd. 52 milijonus eurų ir Ūkio ministerija – 1 mlrd. 25 mln. eurų, mažiausiai – Kultūros ministerija (189 milijonus eurų). Iš viso iki 2020 metų šalies ministerijos įvairiems projektams skirs 6 mlrd. 709 milijonus eurų Europos Sąjungos paramos.
