Kol amerikiečiai praėjusį šeštadienį ruošėsi gulti miegoti, europiečiai jau pradėjo keltis naujoje laiko zonoje – toje, kuri jau ilgą laiką yra siejama su dideliais ekonominiais ir sveikatos nepatogumais. Viena savaite anksčiau nei Jungtinės Valstijos, Europos šalys ankstyvą sekmadienio rytą atsuko savo laikrodžius viena valanda atgal, pereidami prie žiemos laiko.

Kaip ir JAV – kur laikrodžio sukimo jau greitai gali atsisakyti tokios valstijos kaip Masačusetsas, Meinas ir Naujasis Hampšyras – ES šalys vis garsiau kalba apie tai, ką kai kurie vadina resursų švaistymu, praktiškai neatnešančiu jokios naudos. Lenkijoje politikai pademonstravo retą daugiapartinį sutarimą, kai parlamentarai sutiko dėti pastangas atsisakant žiemos laiko.

„Laiko keitimas gali lemti biologinio laikrodžio disbalansą, sukelti nuotaikų kaitas, apsunkinti miegą, padidinti širdies smūgio ir avarijų kelyje riziką“, - sako prie projekto dirbantis parlamentaras Bronislawas Karasekas iš centro kairiosios Lenkijos liaudies partijos.

Šiai šaliai teoriškai negalima imtis tokių pokyčių vienai pačiai, nes privaloma laikytis ES taisyklių, tačiau lenkišką iniciatyvą jau pasveikino visa eilė kitų ES šalių-narių, kurios irgi priešinasi laiko sukimui. Vis dėlto, pranešama, kad Europos Komisija šiuo metu taip pat svarsto galimybę apskritai jo atsisakyti.

Didžiausias iššūkis atsisakant šios praktikos bus susitarti, ar Europa ateityje turėtų būti nuolatinėje vasaros, ar žiemos laiko zonoje. Laiko zonos neretai driekiasi per žemynus be jokių aiškių taisyklių: pavyzdžiui, žvelgiant į žemėlapį būtų galima pagalvoti, kad Prancūzija, Ispanija ir Didžioji Britanija yra toje pačioje laiko zonoje, bet taip nėra. Taigi, vienoms ES šalims būtų protingiau atsisakyti vasaros laiko. Kitoms gyventi žiemos laiku net ir vasarą būtų naudingiau taupant energiją.

Laiko sukimas buvo pradėtas per pasaulinius karus, siekiant sumažinti energijos suvartojimą, tiek JAV, tik Europoje, tačiau šiomis dienomis jo įtaka energijos taupymui yra ginčytina. Visoje Vakarų Europoje laiko sukimas buvo suvienodintas 7-ojo dešimtmečio pradžioje ir nuo to laiko praktiškai nekeistas. Nors šiandien daugiau nei 70 šalių naudoja tam tikrą dienos šviesos taupymo formą, ši praktika vis dar išlieka populiariausia Europoje ir JAV, o kitos šalys arba jos niekada neperėmė, arba jau atsisakė.

Štai Turkija praėjusiais metais jau atsisakė žiemos laiko ir pasirinko nuolatinį vasaros laiką, o Maroko vyriausybė jo atsisako Ramadano mėnesį, kuris šiuo metu yra vasarą.

Europoje laiko sukimas taip pat susilaukia vis didesnės kritikos, mokslininkams nurodant neigiamą jo poveikį ekonomikai ir sveikatai. Pavyzdžiui, Rusijos mokslininkai išsiaiškino, kad širdies smūgio rizika padidėjo 50 proc., o savižudybių lygis išaugo net ir praėjus kuriam laikui po laikrodžio persukimo. Tai lėmė, kad tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsisakė žiemos laiko 2011-aisiais ir perkėlė šalį į nuolatinį vasaros laiką. Tačiau tai taip pat susilaukė gyventojų nepasitenkinimo, žmonėms tolimesnėse Rusijos dalyse pastebėjus, kad saulė jų gyvenamose vietose pakyla tik 9 val. ryto. Kai Vladimiras Putinas ir vėl perėmė valdžią, jis nusprendė pereiti prie nuolatinio žiemos laiko.

Ta pati kontroversija dabar pasieks Europos Parlamentą, kuriame politikai jau ruošiasi pirmiesiems žingsniams atsisakyti laiko sukimo. Nors ekspertai, politikai ir daugybė europiečių sutinka, kad tai yra gera mintis, ją įgyvendinti greičiausiai bus sudėtinga.

Tačiau jeigu Lenkija nuspręs žengti į priekį su savo atskira reforma, jos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos šalys. Suomijos parlamentinis komitetas praėjusią savaitę paragino ES imtis veiksmų, kai 70 000 šalies gyventojų pasirašė peticiją prieš laiko sukimą, o Vokietijoje dvi iš trijų labiausiai tikėtinų būsimos koalicinės vyriausybės partijų taip pat pasisako prieš jį.