Siekdama sumažinti Viduržemio jūrą kertančių žmonių srautą, ES finansavo sistemą, bendradarbiaudama su prekiautojais žmonėmis ir sukarintomis grupuotėmis, kad „užsidirbtų iš žmonių kančių“, atskleidžia žmogaus teisių grupės ataskaita.
Organizavus ES finansavimą ir mokymus Libijos pakrantės sargybai bei perdavus jai naujų laivų, Italijos krantus pasiekiančių migrantų skaičius tarp šių metų liepos ir lapkričio mėnesių sumažėjo 67 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taip pat smarkiai sumažėjo ir mirčių jūroje skaičius.
Tačiau „Amnesty International“ skelbia, jog pakrantės sargybiniai ir tie asmenys, kurie perduoda jiems pabėgėlius, migrantus ir politinio prieglobsčio prašytojus, neretai bendradarbiauja su nusikaltėlių gaujomis ir sukarintomis grupuotėmis. Organizacijos žiniomis, susitarimus tarp pakrantės sargybos ir prekybininkų žmonėmis atskleidžia tam tikros žymės, leidžiančios jomis pažymėtiems laivams sėkmingai kirsti Libijos vandenis link Europos. Tuo tarpu nepažymėti laivai yra perimami pakeliui, o žmonės yra perkeliami į stovyklas, kurias valdo Libijos generalinis direktoratas kovai su nelegalia migracija (DCIM), ir kuriose kankinimai su tikslu išgauti pinigų yra kone kasdienis dalykas, skelbia „Amnesty International“.
Vienas vyras iš Gambijos, kuris buvo sulaikytas trims mėnesiams, organizacijai pasakojo, kaip jis buvo marinamas badu ir mušamas pabėgėlių centre: „Jie mane mušė gumine žarna, nes norėjo gauti iš manęs pinigų. Jie tave mušdami skambina tavo šeimos nariams, kad jie atsiųstų pinigų.“
Per interviu su pabėgėliais, politinio prieglobsčio prašytojais ir migrantais bei susitikimus su Libijos pareigūnais ir kitais asmenimis, „Amnesty International“ teigia surinkusi užtektinai įrodymų, kad patrauktų ES šalių lyderius į tarptautinius teismus dėl žmogaus teisių pažeidimų.
„Mes pasimatysime teisme, – sakė Johnas Dalhuisenas, „Amnesty International“ Europos padalinio direktorius. – Šimtai tūkstančių pabėgėlių ir migrantų, įkalintų Libijoje, yra priklausomi nuo malonės iš Libijos valdžios, kariškių, ginkluotų grupių ir prekeivių žmonėmis, kurie dažnai veikia kartu dėl finansinės naudos. Dešimtys tūkstančių jų yra laikomi perpildytuose sulaikymo centruose, kur patiria sistemiškus kankinimus. Europos vyriausybės ne tik pilnai žinojo apie šiuos pažeidimus - aktyviai remdamos Libijos valdžią stabdant keliones jūra ir sulaikant žmones Libijoje, jos yra tų nusikaltimų bendrininkės.“
Iki 20 000 žmonių šiuo metu yra sulaikyti perpildytuose, antisanitariniuose centruose, kontroliuojamuose kariškių ir nusikaltėlių.
„Mes jau kuris laikas turėjome įtarimų, kad migracijos srauto sumažinimo kaina galėjo būti žmogaus teisių pažeidimai“, - skelbia ataskaita.
„Amnesty International“ taip pat skelbia, kad ES šalys-narės „negali skelbtis nieko nežinančios apie baisius pažeidimus, vykdomus kai kurių sulaikymo centrų pareigūnų ir pakrantės sargybos agentų, su kuriais jos taip glaudžiai bendradarbiauja“.
Organizacija taip pat kaltina ES lyderystę Briuselyje neįstengus užtikrinti būtinų žmogaus teisių apsaugos mechanizmų ir gauti garantijų iš savo kolegų Libijoje. Ataskaitoje skelbiama: „Bet kokios sulaikymo proceso teisinės priežiūros trūkumas ir kone visiškas nebaudžiamumas, su kuriuo veikia pareigūnai, sukūrė kankinimo ir kitų pažeidimų sulaikymo centruose instituciją.“
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau pavadino migrantų kankinimus „nusikaltimu žmogiškumui“ ir sakė, kad ES ir Afrikos Sąjunga „imsis konkrečių karinių ir politinių veiksmų, kad išardytų tuos tinklus“.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų vyriausias pareigūnas žmogaus teisėms Zeidas Ra’adas Al Husseinas migrantų Libijos stovyklose patiriamas kančias pavadino „smūgiu žmonijos sąžinei“.
Tačiau praėjusį mėnesį duodamas interviu Libijos reikalų patikėtinis Mohamedas Alkoni sakė, kad bet kokie kaltinimai šiuolaikine vergove šalyje yra „individualūs atvejai, o ne sisteminė praktika“.
