Europos Sąjunga, baimindamasi politinių purslų šalyse narėse, nebesugeba susitarti dėl narystės Bendrijoje garantijų šešioms Balkanų šalims, kurioms anksčiau žadėjo vietą šiame bloke. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kuri remiasi keturiais skirtingais diplomatais ir vidinio susirašinėjimo dokumentu. Toks aklagatvis svarbus ir Lietuvai, kurios diplomatai jau daug metų siekia, kad ES atvertų duris ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims.
Susiginčyta dėl deklaracijos, kuri turėtų būti skelbiama per ES ir Vakarų Balkanų šalių viršūnių susitikimą spalio 6-ąją. „Reuters“ tai vadina signalu, kad Bendrija atideda į šalį tikslą integruoti Serbiją, Kosovą, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Albaniją bei Šiaurės Makedoniją.
ES per viršūnių susitikimą planavo pakartoti prieš 18 metų duotą pažadą – „remti Vakarų Balkanų regiono europinę perspektyvą“. Tokie žodžiai iš tiesų įrašyti būsimos deklaracijos juodraštyje, bet, pasak „Reuters“, jų patvirtinti nesugebėta jau per du derybų raundus, nors visos šešios minimos regiono valstybės turi ES šalies kandidatės statusą.
Smūgis Lietuvos užsienio politikai
Esą ES šalys narės neatskleidžia savo pozicijų, tačiau turtingos šiaurinės šalys – Danija, Nyderlandai, Prancūzija – nenori, kad pasikartotų 2007-ieji, kai, jų manymu, Rumunija ir Bulgarija į Bendriją buvo priimtos pernelyg skubotai. Negana to, šimtai tūkstančių darbuotojų iš Rytų Europos šalių, įskaitant Lietuvą, užplūdo Jungtinę Karalystę ir nuteikė britus prieš imigraciją.
Šis klausimas buvo vienas svarbiausių per 2016-ųjų „Brexit“ referendumą. Savo ruožtu Bulgarija pasisako prieš Šiaurės Makedonijos priėmimą į Bendriją dėl ilgamečių nesutarimų dėl kalbos.
Žinoma, rasti kompromisą dar įmanoma, tačiau ši klampynė iš esmės reiškia, kad ES įšaldo savo planus aplink Bendriją suformuoti „draugų žiedą“ – kalbama apie Rytų partnerystės šalis, kurioms naujienos apie Balkanus išties prastos, Tunisą.
Rytų partnerystės politika itin svarbi diplomatams Vilniuje. Lietuva seniai siekia sustiprinti ES įtaką šešiose programoje dalyvaujančiose šalyse – Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Sakartvele, Moldovoje ir Ukrainoje.
„Pasekmės Rytų partneriams prastos. Jei neduodi narystės šalims su jau turimu kandidato statusu, objektyviai tikėtis, kad bus narystė net kandidato statuso neturinčioms būtų naivu. Labai apmaudu, bet objektyviai vertinant tai labai negeras precedentas“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius.
„Ši žinia yra didelis smūgis ir mūsų šalies užsienio politikos tikslams. Žlunganti Vakarų Balkanų eurointegracija reikš dar didesnius sunkumus Rytų partnerystės formatui ir dar mažesnę viltį vieną dieną ES duris praverti Ukrainai, Sakartvelui ar Moldovai“, – pritarė ir Rytų Europos studijų centro analitikas Justinas Kulys.
Ar Lietuva turi galimybių paspausti procesą blokuojančias valstybes? Anot L.Jonavičiaus, kol kas „išliks moralinis argumentas“.
„Bet be galios balanso pokyčių regione ir atsižvelgiant į didėjančią interesų diversifikaciją bei prioritetų persiskirstymą tarp Vakarų šalių, tas moralinis argumentas išliks tik retorinis“, – sakė L.Jonavičius.
Erdvę užpildys Rusija ir Kinija?
Analitikų teigimu, dabar Kinija ir Rusija tiesiog negali netrinti rankomis – šios šalys jau seniai vilioja Balkanų regiono šalis į savo įtakos zoną. Serbija puikiai sutaria su Maskva, o sausį tapo pirmąja Europos šalimi, pradėjusia naudoti kinišką vakciną nuo koronaviruso.
„Gera vieta ilgai nebūna tuščia. Jeigu Vakarų Balkanuose nebus Europos Sąjungos, regione aktyviau pradės veikti Rusija, Kinija ir kitos trečiosios šalys, kurių politika, investicijos ar kitos įsitraukimo formos nebūtinai sutampa su Bendrijos tikslais, vertybėmis ar elementariai – teisine baze“, – tvirtino J.Kulys.
Diplomatai tuo tarpu teigia, kad ES netiesiogiai kaitina įtampą 20 mln. gyventojų turinčiame regione – iš Balkanų šalių piliečių, daug kentėjusių per karus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, svajonę tapti Bendrijos nariais.
Pirmadienį NATO kariai jau turėjo sustiprinti patruliavimą Kosove, kai vietos serbai ėmė blokuoti kelius – juos supykdė draudimas į šalį įvažiuoti automobiliais su serbiškais numeriais. Serbija, kuri nepripažįsta nepriklausomo Kosovo, savo ruožtu pradėjo karines pratybas netoli pasienio.
„Kad būtų pastebėtos, šios šalys turi daryti ką nors negero. Balkanuose kyla įtampa, kuri susijusi su nuslūgusiu dėmesiu ES sostinėse“, – „Reuters“ teigė vienas aukšto rango Bendrijos diplomatas Briuselyje.
Kol kas ES ir JAV prašo ramybės, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išvyko į trijų dienų kelionę po šešias Balkanų šalis – taip norima parodyti, kad regionas Briuseliui ir toliau rūpi. ES reputacija regione, tiesa, jau anksčiau nukentėjo. Prancūzija ir Nyderlandai prieš dvejus metus laikinai sustabdė plėtros procesą, o dabar jį blokuoja Bulgarija.
Pasak „Reuters“ šaltinių, už plėtrą pasisakančios valstybės – Austrija, Italija, Kroatija, Slovėnija ir Baltijos šalys – pyksta ant Vokietijos ir Prancūzijos, kurios esą nepanoro paspausti Bulgarijos, kad ši atšauktų savąjį veto.
„Kol bus tiek daug šalių narių, kurios dėl vienokios ar kitokios priežasties mano, kad nereiktų plėsti ES bendruomenės, tol iš tiesų stovėsime vietoje“, – pabrėžė ES integracijos ekspertas Johnas O'Brennanas.
