Penktadienio vakarą „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“ 2014-ųjų Metų moterimi paskelbė Džordaną Butkutę (46 m.). Metų moters pagerbimo šventė buvo surengta netikėtoje vietoje – Vilniaus centriniame pašte. Tuo pačiu dienraštis „Lietuvos rytas“ paminėjo savo 25-metį. Į šventę susirinko apie 300 žmonių. Dž. Butkutę sveikino politikai, verslininkai, menininkai.
Metų moteriai atiteko ir tradicinė dovana – menininko Mariaus Zavadskio sukurta Auksinė kurpaitė. Džordanai ji įteikta už dvasios stiprybę ir pergalingą grįžimą į didžiąją sceną.
Užkariavo publikos širdis
2014-aisiais Džordana tapo pirmąja Lietuvos moterimi, kurios koncertų serija „Nesudeginta ant laužo“ vyko didžiausiose mūsų šalies arenose. Visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose ją pasitiko tūkstančiai gerbėjų – pasidabinusių marškinėliais su jos dainų tekstais, su gėlių puokštėmis ir didžiuliu noru padėkoti žvaigždei, kurios dainos juos lydi kiekvieną dieną.
Dar prieš septynerius metus tai būtų atrodę neįmanoma. Buvo skeptikų, kurie į skandalus ir alkoholio liūną tada panirusią dainininkę buvo linkę be gailesčio nurašyti. Piktas kalbas dar labiau sustiprino įsiplieskusi Džordanos meilė sudėtingą ir dviprasmišką praeitį turinčiam vyrui – Elegijui Strasevičiui (47 m.), kuris šiandien yra jos sutuoktinis ir prodiuseris.
Tačiau šeima tapo puikia komanda - šiandien dainininkė kiekviename interviu dėkoja savo vyrui, aukštyn kojom apvertusiam jos gyvenimą. Džordana pasirinko blaivybės kelią, o 2014-aisiais užkariavo naujas aukštumas – praėjus beveik 30-čiai metų nuo karjeros pradžios.
Jos koncertai – ne tik įspūdingi šou, bet ir didelės drąsos ženklas. Dainininkė parodė, jog nori žaisti pagal savo taisykles – koncertuose ir albume „Kryžkelės“ atsisuko į savo mėgstamą roko muziką, nors daliai jos gerbėjų tai buvo netikėtas žingsnis.
Proga išlįsti iš džinsų
„Jaučiuosi labai pagerbta. Ne kasdien tokio įvertinimo sulauki. Aš tikrai nesu geriausia dainininkė ir negalėčiau laimėti „Mis Lietuva“ ar „Kauno ponios“ rinkimų. Bet būti paskelbtai Metų moterimi – būtent tai yra smagu. Žmonės pripratę mane matyti padūkusią, net kiek berniukišką, o ne romantišką, moterišką, švelnią. Juk aš retai išeinu į vakarėlius, bet šįkart galiu pasipuošti. Kaip tikra Metų moteris, o ne šiaip rokerė suplėšytais džinsais. Man tai labai netikėta. Šis titulas suteikiamas už ryškius darbus. Gera, kai jie įvertinami. Džiugu būti greta tokių moterų kaip Alma Adamkienė ir kitos laimėtojos“, – kalbėjo Dž.Butkutė.
Paradoksas – scenoje Džordana yra dešimtmečius, bet tai pirmasis jos laimėtas svarbus apdovanojimas.
„Buvo metų, kai man jau praktiškai garantuodavo, kad laimėsiu „Bravo“ statulėlę, bet nelaimėdavau. Nors žiūrovai skanduodavo mano vardą. Pavargau nuo to. Pripratau nieko negauti ir tai nebebuvo skaudu. Nes žinojau, kad manęs laukia pilnos salės žiūrovų. Visada norėjau būti „Mis publika“, nes tai – didysis džiaugsmas. Aš apskritai labiau mėgstu duoti, o ne imti. Nelaukiu dovanų. Bet šįkart į renginį ėjau žinodama, kad mane apdovanos“, – kalbėjo Dž. Butkutė.
Metai – ypatingi
Šie metai Dž. Butkutės gyvenime labai reikšmingi. Ne tik dėl anšlago sulaukusių koncertų.
„Svarbiausia – sugrįžau į pačią save. Kalbu ne tik apie gyvenimą, savijautą, tai, kad mano kelyje nebėra alkoholio ir kitų negerų dalykų. Grįžau ir geru muzikiniu lygiu. Šiandien jaučiuosi tuo, kuo turiu būti. Visada to norėjau, bet kartais net netikėjau, kad tai įmanoma“, – sakė atlikėja.
Moteris prisimena, kad anksčiau, kai dainuodavo klubuose, jos vidus tiesiog sproginėdavo.
„Norėdavosi daugiau. O dabar man oda šiurpsta nuo to, ką dainuoju. Didžiulis malonumas. Dvi valandas dainuoju be gurkšnio vandens. Ir to parako dar lieka! Nulipu nuo scenos, o žmonės nesiskirsto. Kelis sykius dėl to net apsiverkiau užkulisiuose. Didžiulis džiaugsmas, bet ir liūdesys, kad koncertas baigėsi. Žinote, to nenupasakosi“, – teigė ji.
Būta ir skausmo
Tuo pačiu Dž. Butkutei šie metai buvo labai sunkūs. Retas kuris žino, kiek skausmingų akimirkų atlikėjai teko išgyventi. Albumo išleidimas vėlavo, pasiruošimas koncertams buvo sunkus.
„Elegijaus mama labai laukė šių koncertų, matė, kaip mes dirbame per naktis. Labai jaudinosi, kad niekas mums nepakištų kojos. Ji man buvo net ne kaip anyta, o kaip mama. Ji nepamatė šių koncertų. Tyliai išėjo prieš pat Vėlines. Po koncerto Kaune visos tos emocijos išsiliejo. Sako, kad žmonės plojo ir mane pakartoti dainą kvietė penkiolika minučių, o aš nė negirdėjau. Tūnojau užkulisiuose, buvau lyg sapne. Visas gyvenimas prieš akis prabėgo“, – prisiminė skaudžias akimirkas Džordana.
